Naujienos

Praėjusią savaitę Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje atidaryta unikali nuotraukų ir Goro provincijos moterų rankdarbių paroda „Pažvelk – Afganistanas arti. Padėk – tu gali“. Tai jau trečius metus Užsienio reikalų ministerijos Vykdomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento kartu su Savanorių centru vykdomo projekto dalis, suteikianti uteniškiams retą galimybę pasižvalgyti po kilnojamąją parodą bei prisidėti prie labdaros projekto – iki šv. Kalėdų Afganistano Goro provincijos vaikus pasieksiančių šiltų linkėjimų iš Lietuvos.

Į parodos atidarymą atvyko svečių, kuriems Afganistano Goro provincija – ne tik iš nuogirdų žinomas tolimas skurdus kraštas, kurio atkūrimo ir taikos palaikymo misijoje kartu su kitais NATO kariais dalyvauja ir lietuviai, o kaip paprastų už savo išlikimą ir geresnį gyvenimą diena iš dienos besigrumiančių žmonių gyvenamoji vieta – tik rudas plotas žemėlapyje be jokių žalumos oazių. Iš pradžių atrodęs tik kaip nežymi iliustracija ant sienos, su kiekvienu svečių ištartu žodžiu žemėlapis tapo vis svarbesnis ir iškalbingesnis – jis priartėjo ir atsivėrė kaip durys...

Apie Afganistaną, pažįstamą ne iš nuogirdų, pasakojo Savanorių centro direktorė Nijolė Giedraitienė ir centro projektų vadovė Jurgita Margau bei Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės 807 kuopos intendantas Aurelijus Jankauskas – vienas iš uteniškių, neseniai grįžęs iš misijos Afganistane.

Prieš renginį pranešimą vietos žiniasklaidai išplatino žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas, vienas iš projekto „Auksinė širdis“ geros valios ambasadorių, kviesdamas uteniškius nelikti abejingais ir prisidėti prie skurdo mažinimo, perkant arba aukojant kokybiškas prekes Labdaros krautuvėje, esančioje prekybos centre „Ozas“ Vilniuje, mezgant ir dovanojant šiltas kojines ir pirštines (prieš metus buvo perkami batai) Goro provincijos vaikams ir savanoriaujant – darbo, vykdant šią veiklą, visada atsiras.

H. Vaitiekūnas, priminęs 34-ąją Lietuvos vietą JAV žurnalo „Newsweek“ sąraše apie gyvenimo lygį, atkreipia dėmesį į Afganistaną, kurio šiame sąraše net nėra. Ir pateikia tik 3 iškalbingus skaičiukus: „Vyrų raštingumas – 43 procentai, moterų – 21 procentas, 60 procentų šalies gyventojų neturi geriamojo vandens“.

Kur kas daugiau nelinksmos statistikos pažėrė vakaro viešnios iš Savanorių centro, ypač – J. Margau, kalbėjusi ir skaičius vardijusi be jokio pagalbinio raštelio – tiesiog iš galvos, o jei dar tiksliau – tiesiai iš širdies. Goro provincija, kurioje taikdariauja lietuviai, – pati skurdžiausia Afganistano provincija, nedarbo lygis – 90 procentų, tiek pat procentų gyventojų neturi elektros, dėl didelio mirtingumo vaikams iki penkerių metų net nesuteikiami vardai, jie neregistruojami ir neskaičiuojami kaip šalies gyventojai, mokyklos – palapinėse po atviru dangumi, vaikai dažniausiai basi, nors temperatūra naktimis krenta žemiau nulio, o žiemos – ypač šaltos ir atšiaurios, tad vaikų su amputuotomis galūnėmis – daugybė. Žmonės dėl sunkių gyvenimo sąlygų atrodo daug vyresni, ypač moterys ir vaikai. Medicinos lygis labai žemas, trūksta personalo, medikamentų... Nuošalesnių vietų gyventojams medikų pagalba apskritai nepasiekiama – viskas pavedama Alacho valiai... Kraštovaizdis, ypač žvelgiant iš viršaus – pilkas ir niūrus, o moterų rankdarbiuose – tiek ryškių ir gyvų spalvų, tiek įvairių blizgučių, – susirinkusiems uteniškiams pasakojo viešnios, siūlydamos įsižiūrėti į atskirus rankdarbius ar kviesdamos atspėti jų paskirtį. Jei sukneles ar palaidines atpažinti nesunku, tai specialaus įtaiso indams plauti neatpažintų niekas.

Afganistano moterų užimtumui skatinti bei smulkiajam jų verslui remti Savanorių centras organizuoja originalių jų rankdarbių parodas. Ši mobili paroda dabar keliauja po Lietuvos apskričių centrus, tada darbai bus parduodami aukcionuose. Už gautus pinigus iš afganių bus perkami nauji darbai – taip remiamas smulkusis verslas. 2008 metais buvo įsigyti 89 rankdarbiai – nuo jų viskas ir prasidėjo.

Savanorių centro atstovės pabrėžė, jog ši paroda unikali tuo, jog darbus kūrė ne specialistės, o paprastos afganės iš joms prieinamų ar turimų medžiagų, puošybai parinkdamos primityviausius blizgučius iš savos aplinkos, tačiau į rankdarbius perkėlusios visas savo svajones ir viltis. Tokios parodos nematė nei viena Europos valstybė, net Amerika, nes eksponuojami autentiški paprastų Goro provincijos moterų, tikrų kultūros ambasadorių, darbai.

Jei viešnios kalbėjo apie gyvenimą, tai rugpjūčio pabaigoje iš misijos grįžęs kariūnas A. Jankauskas – apie tarnybą, siekiant palaikyti tvarką ir taiką tarp tarpusavyje kariaujančių vietinių genčių, organizuojant humanitarinę pagalbą, viską su lengva šypsena apibendrindamas žodžiais, kad „ten daug banditaujama“. 

Be jau minėto H. Vaitiekūno, ne mažiau garsūs ir kiti projekto ambasadoriai: kunigas Ričardas Doveika, TV laidų vedėjas ir dainininkas Marijus Mikutavičius, „Ąžuoliuko“ choro vadovas prof. Vytautas Miškinis, kunigas Tomas Šernas, TV laidų vedėjas Rolandas Vilkončius, disko metikas Virgilijus Alekna. Projekto globėjas – žurnalistas Algimantas Čekuolis.

Pasistengti dėl šiltų dovanėlių ir linkėjimų Goro provincijos gyventojams tikrai verta – gruodžio 8 dieną sukaks 80 metų, kai buvo pasirašyta Lietuvos ir Afganistano draugingumo sutartis (taip ji tada buvo vadinama). Paroda Utenoje užtruks nebeilgai – iki lapkričio 22 dienos. Jus sudominę eksponatai gali būti ir parduodami. Daugiau informacijos Jums gali suteikti Biruta Vaškelienė (tel. 8 618 27 430).

Birutė NĖNIENĖNĖ