Naujienos

Mažėjant rugsėjo dienų, Tbilisyje (Gruzija) dar spėjo įsitekti visa Lietuvos kultūros savaitė, kurioje draugyste dalijosi šeši lietuvių menininkai. Mūsų šalies tapytojai, kinematografininkai ir džiazo meistrai drauge su gruzinų menininkais Gruzijos sostinėje pristatė projektą "Nepriklausomos istorijos", viešėjo Garikulos menininkų bendruomenėje Šida Kartli regione.

Tautinių simbolių menas

Tbilisio dailės galerijoje "Arci" veikė lietuvių ir gruzinų tapybos paroda, kurioje rodytos improvizacijos abiejų šalių valstybinių vėliavų tema. Jas drauge tapė dailininkai Linas Liandzbergis, Audrius Gražys, Vilmantas Marcinkevičius ir Karamanas Kutateladzė, Gia Megvabišvili bei Givi Nonikašvili. Anot L.Liandzbergio, "Nepriklausomų istorijų" kuratoriaus, čia savitai įprasminti dviejų laisvų valstybių tapatumo, istorinio pasididžiavimo ir nacionalinio išskirtinumo simboliai. Atidarymo iškilmių dalyviams buvo parodyta kauniečio režisieriaus Henriko Gulbino ir jauno talentingo gruzinų operatoriaus Oresto Todua dokumentinio kino novelė "Tbilisis. Rugsėjis". Kitu režisieriaus filmu - "Vilniaus perkusija" pristatyta Lietuvos sostinė. Vaizdinę projekto dalį papildė muzikinės šalių himnų improvizacijos.

Mažiau šypsenų

Filmą apie Gruzijos sostinę H.Gulbinas sukūrė per dvi dienas. Vietos menininkai vedžiojo režisierių po gražiausias Tbilisio vietas, senamiestį. "Mane lydėjo gerai žinomas operatorius O.Todua. Vaikščiojome, kalbėjomės. Šiek tiek pasinaudojau jo akimis", - vaizdžiai sakė LŽ kalbintas režisierius. H.Gulbiną ypač intrigavo miesto kontrastai - apgriuvusios bažnyčios šalia neseniai restauruotų modernių, europietiškos architektūros statinių. Dokumentiniame filme kūrėjas įamžino žymųjį gruzinų aktorių Gela Kandelaki. Apie karą daug nekalbėta, tačiau H.Gulbinui prasitarus, kad Gruziją jis lankąs pirmą kartą, pašnekovai ėmę apgailestauti: "Gaila, šiuo metu visi mažiau šypsosi." Gruzinai režisieriui pasakojo, kad per konfliktą jiems labai dažnai skambindavę Rusijos menininkai, akademikai su kuriais palaikyti tvirti ryšiai, ir prisipažindavę jaučią kaltę.

Politinę mūsų šalies paramą, anot H.Gulbino, įvertino dauguma Gruzijos žmonių. Taksistai, sužinoję, kad veža keleivius iš Lietuvos, apipildavo šiuos dėmesiu, nenorėdavo nutraukti pašnekesio. Simpatija buvo juntama visur. "Esu gyvenęs įvairiose šalyse, bet dar nebuvau matęs tautos, kurios žmonės linkę taip greitai susidraugauti", - tvirtino menininkas.

Laisvės menas

Vėliau lietuviai dalyvavo kitame kultūros savaitės projekte - "Lietuvos ir Gruzijos laisvės menas Garikuloje". Jie lankėsi kalnuose esančioje menininkų kolonijoje - "Villa Art Garikula". Šešias dienas įspūdingos gamtos prieglobstyje vyko tapybos, muzikos, poezijos improvizacijos. Jau daugelį metų į šią vietą atkeliauja skirtingų šalių menininkai. Po lietuvių joje apsilankė menininkai iš Izraelio.
Garikuloje toliau plėtojosi "gruziniškas H.Gulbino kino periodas" - režisierius ten sukūrė dar tris dokumentines juostas. Novelių trilogija "Kalnai, akmenys ir muzika" buvo ne tik nufilmuota, bet ir sumontuota kalnuose. Menininkas įamžino viešnagės muzikinį, kūrybinį vyksmą. Filmą įspūdingai įgarsino kaunietis tapytojas Gražvydas Kardokas, žodiniame garso takelyje liejosi poeto Juliaus Žėko eilutės. Dokumentinę juostą jau matė Kauno "Santaros-Šviesos" klubo lankytojai. Ji iliustravo istorikų Egidijaus Aleksandravičiaus ir Kastyčio Antanaičio paskaitą apie pasaulines Gruzijos ir Rusijos konflikto pasekmes.

Vilos palėpėje ir dideliame balkone, atsiveriančiame į kalnus, kiekvieną vakarą vykdavo džiazo sesijos. "G.Kardokas visus suvienijo. Jis labai muzikalus, gebantis groti ir be muzikos instrumentų", - sakė H.Gulbinas.

Draugystės ugnys

Iš Garikulos pasiekus kalno viršūnę gerai matyti slėnyje už dešimties kilometrų plytintis Goris, smarkiai nukentėjęs per Rusijos agresiją rugpjūtį. Menininkai ketino nusileisti į jį ir pasivaikščioti gatvėmis, pabendrauti su vietos gyventojais, tačiau H.Gulbinas atkalbėjo bičiulius. "Jei tokioje situacijoje būtų atsidūrusi Lietuva, kažin, ar būtų malonu sulaukti rusiškai mus kalbinančių ir dar vaizdo kameromis švitinančių svečių", - svarstė režisierius. Tačiau Gorį jie pasveikinę savaip, meniškai. Ant aukštumos lietuviai ir gruzinai pastatė didžiulį aukurą, apsuptą aštuonių mažesnių. Paskutinę viešnagės Garikuloje naktį juose menininkai įžiebė ugnį. Ją išvydo ne tik aplinkinių vietovių gyventojai. Jos šilumą, lyg dviejų šalių draugystės simbolį, pajuto ir Gruzijos televizijos žiūrovai. Dangun skriejo abiejų valstybių vėliavų spalvomis ištapyti šviestuvai - harmonijos, laisvės ir sielos ramybės simboliai.

Mindaugas KLUSAS