Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis nemano, kad naujasis Švietimo įstatymas, gausiai kritikuotas Lenkijos, gali pakenkti dvišaliams santykiams. „Ne, jeigu iš tikrųjų norima konstruoti remiantis objektyviais faktų ir tarptautinių konvencijų kalba“, - žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

„Tiesiogiai ne, netiesiogiai, žinoma, taip“, - paklaustas, ar lenkų diplomatai priekaištauja Lietuvos pusei dėl minėto įstatymo kalbėjo A. Ažubalis.

Jis nepatikslino, ar lenkų priekaištai Lietuvai nepagrįsti, tik pabrėžė, kad bendraudama su Lenkija Lietuva remiasi „skaičiais, faktais ir tarptautiniais įsipareigojimais“.

Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba.

Lietuvos Seimas praėjusią savaitę priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba vyks, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad Lenkijos kritikuojamas Švietimo įstatymas jokiu būdu negriauna išskirtinai gero švietimo lenkų kalba, o tautinių mažumų atstovams atveria naujas galimybes.

Pabrėžiama, kad lenkų tautinės mažumos atstovai Lietuvoje savo gimtąja kalba gali įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos. Pareigūnai sako, kad tautinių mažumų švietimui Lietuvoje sudarytos daug geresnės sąlygos negu numato visuotinai priimtos tarptautinės tautinių mažumų švietimo normos.