Naujienos

Užsienio politika turi sumaniai derinti Lietuvos aktyvumą Šiaurėje su strateginiais ryšiais Vidurio Europoje ir parama Rytų Europos suartėjimui su Europos Sąjunga, trečiadienį Vilniuje vykstančiame metiniame diplomatinių atstovybių vadovų suvažiavime pabrėžė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. 

Ministro teigimu, Lietuvos tikslas - skatinti Šiaurės regiono suartėjimą praktiniais darbais. Jis pabrėžė, kad Lietuva, atsisukdama į sektino ekonomikos modelio ir socialinės atsakomybės skandinavų šalis, nebando keisti savo tapatybės ar nutolti nuo kitų ilgamečių draugų. 

Jo įsitikinimu, dvi regioninės - Šiaurės ir Rytų - Lietuvos užsienio politikos aktyvumo kryptys nesikerta, bet papildo ir sustiprina viena kitą. 

"Strateginis Lietuvos tikslas - telkti demokratinių valstybių žiedą Rytų Europoje - išlieka nepakitęs. Mes stipriai prisidedame, kad Rytų partnerystės programos šalys, ypač Moldova, Gruzija, Ukraina, neišklystų iš reformų kelio", - Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai cituojamas A. Ažubalis.

Jis išskyrė ir doros kaimynystės svarbą. Vertybinė politika, ministro teigimu, yra vienintelė patikima, pragmatinė ir ilgalaikė išeitis tokioms valstybėms kaip Lietuva, todėl Lietuva santykiuose su kaimynais stengiasi išsaugoti padorumą ir neperžengti sveikos konkurencijos ribų.

Europos politikoje ministras ragino laikytis Šiaurės krypties, bet išlaikyti pusiausvyrą: plėtoti ryšius ir su Pietų šalimis bei saugoti valstybinį, tautinį, kultūrinį savarankiškumą.

Kartu jis pabrėžė, kad Lietuva ir visa Europa turi puoselėti ypatingus strateginius santykius su JAV, kurių užsienio politika stabilizuoja tarptautinį sugyvenimą ir remia demokratiją visuose pasaulio regionuose. 

Tačiau, anot A. Ažubalio, būtų neteisinga toliau reikalauti, kad JAV dengtų visus Europos saugumo kaštus. 

"Atsakomybės pasaulyje turi imtis kiekvienas, įskaitant ir mus. Čikagoje iškovotos naujos NATO saugumo garantijos yra įrodymas, kad ilgametis solidarumas tokiuose įtampos taškuose kaip Afganistanas, Irakas ar Balkanai didina Lietuvos saugumą", - teigė ministras. 

Metiniame pranešime jis akcentavo, kad Lietuvos užsienio politika turi tarnauti gyvybiniams valstybės poreikiams, kurių jis išskyrė keturis - energetinį saugumą, ekonomikos plėtrą, gyvybingą santykį su pasaulio lietuviais ir koordinuotą istorinės atminties politiką. 

Svarbia priemone stiprinant Lietuvos ūkį ministras įvardino ekonominę diplomatiją, kurios pastangomis plečiama verslo ryšių geografija, rengiamos verslo misijos, vyksta verslininkams skirti renginiai. 

"Nuo pat atėjimo į ministeriją siekiu, kad mūsų atstovybės taptų ekonominės diplomatijos centrais. Bet jų efektyvumas priklausys ne nuo pavienių iniciatyvų, o nuo koordinuotų, kiekvienai šaliai pritaikytų lietuviškų "verslo planų" pagrįstumo. Visos Lietuvos ūkiui atstovaujančios grandys turi sukonkretinti savo uždavinius ir glaudžiau derinti veiksmus, kad išgautume sinergiją", - akcentavo A. Ažubalis.

Pagrindiniu kitų metų iššūkiu ministras įvardino artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.

Eltos korespondentas  Ugnius ANTANAVIČIUS