Naujienos

Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-sios konstitucijoje įtvirtintų laisvės idėjų ir nubrėžtų modernios pilietinės demokratijos gairių poveikis lietuvių ir lenkų tautoms tapo jas abi vienijančiu elementu, iki šiol nepraradusiu savo aktualumo ir padedančiu spręsti iškylančius klausimus, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Jis lapkričio 24 dieną Lietuvos istorijos institute Vilniuje dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Tarp tradicijų ir naujovių: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje“, skirtoje 220-osioms Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-osios konstitucijos metinėms.

„Galime drąsiai teigti, kad jos idėjos amžiams aktyvavo mūsų tautų laisvės geną. Vėliau vykusius išsivadavimo sukilimus uždegė būtent Gegužės 3-osios konstitucijos ir jos integralios dalies - Abiejų tautų įžado - žiežirbos. Drįstu manyti, kad tų pačių laisvės principų atgarsiai prisidėjo ir prie Lietuvos valstybingumo sukūrimo 1918 m., vėliau - prie Lietuvos partizanų rezistencijos“, - sakė ministras.

Jis pridūrė, kad ta pati istorinė dvasia lydėjo Lenkiją ir Lietuvą net Sąjūdžio metais, laisvinantis iš Sovietų Sąjungos, paskatino atgimti Abiejų Tautų Respublikos XIX amžiaus sukilimo solidarumo šūkį „Už jūsų ir mūsų laisvę“.

Be to, pasak A.Ažubalio, priimtos Abiejų Tautų Respublikos reformos numatė valdžių padalijimo principą, atsižvelgė į miestiečių ir valstiečių interesus, tokiu būdu paspartinusios socialinę ir politinę visuomenių raidą ir nubrėžusios tolimas gaires moderniai pilietinei demokratijai.

„Abiejų Tautų istorija iki pat šių dienų yra šalia mūsų. Nebijokime atsisukti atgal. Įsidėmėkime joje pozityvius ir mūsų valstybes vienijančius elementus. Neabejoju, kad tai padės spręsti ir tuos klausimus, dėl kurių mūsų valstybių istorikų ir politikų požiūriai kartais išsiskiria“, - sakė ministras.

Jis kartu kvietė išsklaidyti mitą, kad Abiejų Tautų Respublikos istorija neturi nieko bendro su šiandienos Lietuva ir lietuvybe. Anot A.Ažubalio, reformų daigams dirvą paruošė ilgametė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statutų teisės tradicija, liudijanti jos pažangą tuometinėje Europos teisinėje sanklodoje.

„Galiausiai pridursiu, kad Gegužės 3 dienos istorinė Konstitucija suteikė naujų galimybių lietuviakalbei kultūrai. Kaip žinote, greitai pasirodęs lietuviškas jos vertimas buvo pirmasis politinis ir teisinis dokumentas lietuvių kalba“,- sakė ministras.