Naujienos

„Šilalės žinios“ jau rašė, kad mūsų rajone lankėsi Užsienio reikalų ministerijos ministras Audronius Ažubalis. Ministras sutiko pasikalbėti su „Šilalės žiniomis“.

Ar Jus, kaip užsienio reikalų ministrą, tenkina dabartiniai diplomatiniai santykiai su Rusija?

Santykiuose su Rusija esama viltingų ženklų. Manau, kad kryptys nepasikeitė. Pasikeitė politikos atlikimo stilius. Dabar ne tik kalbamės, bet ir girdime vienas kitą. Žiūrint iš teisinės pusės, įvertinus esamas sutartis, su Rusija viskas yra neblogai. Bet yra tam tikras emocinis fonas, kuris mus ilgai lydėjo ir lydės, kol mes nepridėsime pastangų tą foną pašalinti.

Bet žiūriu viltingai ir dėsiu visas pastangas labai atviriems, konstruktyviems ir garbingiems lygiateisiams santykiams. Atsirastų sakančiųjų – kaip gali būti lygiateisiai santykiai tarp tokio skirtingo dydžio valstybių. Atsakau: labai paprastai – toks amžius. Be to, esame ne tokie jau nedidukai, esame labai didelių dviejų rimtų organizacijų nariai.

Mūsų siekis ir noras kalbėti lygiateisiai turėtų būti suprantamas. Ir manau, kad jį supranta. Tačiau nereikėtų galvoti, kad Rusija nenori mūsų valdyti per energetinius resursus. To mums pamiršti irgi negalima. Diplomatinė tarnyba dirba savo darbą, suderintos sutartys dėl bendradarbiavimo metrologijos ir standartizacijos srityje, dėl bendradarbiavimo esant ekstremalioms situacijoms, dėl naujo tilto per Nemuną į Tilžę ir kt.

Bet pasakykite, ar keičiasi mūsų parama Gruzijai? Aišku, kad ne. Ar keičiasi mūsų bendradarbiavimas tarpministeriniu lygmeniu? Ne, jis tik sustiprėjo. Pažiūrėkime į tam tikrus mūsų pareiškimus, nuostatas, kurios gal tapo ne tokios deklaratyvios, bet kurios yra esminės. Mes – už Gruzijos teritorinį vientisumą, integralumą, už suverenitetą ir už teisę rinktis tas tarptautines organizacijas, kurių siekia Gruzija.

Ar ekonominės krizės metu diplomatai kenčia nepriteklių?

Per dvidešimt metų beveik iš nieko atkūrėme ir sukūrėme diplomatinių atstovybių tinklą, kitas klausimas – ar visais atvejais labai protingai. Tačiau atstovybę atidaryti lengviau nei uždaryti. Esu šalininkas, jog reikia stengtis išlaikyti atstovybes, kad turėtume daugiau draugų ir rėmėjų, nes valstybės labai skaudžiai žiūri į atstovybių uždarymą. Vis dėlto teko uždaryti generalinį konsulatą Varšuvoje, ambasadų skyrius Belgrade, Bonoje. Išlaikyti diplomatą užsienyje daug brangiau nei Vilniuje. Dabar tobuliname personalo politiką, kad būtų tvarka skirstant rangus, siunčiant į užsienį.

Tėvynės sąjungos programoje rašoma, jog Prezidento, Seimo pirmininko, Premjero patarėjai turi būti skiriami tikri politikai (politinio pasitikėjimo). Ar šiuo metu taip ir yra?

Taip, Seimo pirmininkės ir Premjero patarėjai – politinio pasitikėjimo, o Prezidento institucija yra ne mūsų partijos.

Ar Lietuvos diplomatų skyrimo procedūros yra skaidrios, aiškios visuomenei?

Dabar skiriant diplomatus į tarnybą, bendradarbiaujame su Liustracijos komisija. Diplomatinėje tarnyboje vyksta darbuotojų kaita, veikia rotacijos principas. Sakyčiau, kad šiuo metu užsienio reikalų ministerijoje pradėta diplomatų rotacija – išsiuntimas į vieną ar kitą šalį. Ministerijoje radau tokių darbuotojų, kurie dirba 17 metų ir niekada nėra išsiųsti į užsienio šalį. Taip būti negali.

Ar Jus, kaip užsienio reikalų ministrą, tenkina tai, kas daroma emigracijos bangai sumažinti?

Neneigsiu, kad emigracijos nėra, tačiau ji padidėjo dėl kai kurių objektyvių priežasčių (dėl to, kad žmonės deklaruoja savo išvykimą). Manyčiau, jog geriau emigruoti ir ten užsidirbti nei čia gyventi ir būti prašytoju. O Vyriausybė ieško būdų kaip pritraukti investuotojus į Lietuvą. Prie investicijų pritraukimo prisideda ir Užsienio reikalų ministerija. Kadangi ambasadose nėra prekybos atašė, todėl kuruoti užsienio prekybą imasi ambasadoriai.

Paskutiniu metu investuotojai renkasi Lietuvą, pavyzdžiui Plungėje, įmonėje „Vičiūnai“, yra sėkmingai vykdoma veikla.

Asta RABAČIENĖ