Naujienos

Abiejų tautų piliečių nusiteikimas, kad Lietuva ir Lenkija turi palaikyti viena kitą, pradžiugino užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį, kurio manymu, ir dabar jau vyksta daug pozityvių dalykų abiejų šalių santykiuose, tik viešumoje tai ne visada atsispindi.

"Pirmiausia džiaugiuosi, kad atskirų politikų ar žiniasklaidos ir viešojoje erdvėje kuriamą įtampą abi tautos atmeta. Tai, kas vyko viešojoje erdvėje - įvairūs kaltinimai, įvairiausi dalykai - kad abi tautos to nepriėmė", - Eltai sakė A. Ažubalis, komentuodamas Lietuvos ir Lenkijos piliečių nuomonės tyrimą.

Ministras atkreipė dėmesį, kad abiejų tautų piliečiai linki vieniems kitus labiau remti tarptautinėje erdvėje. "Manau, kad tas vyksta, bet dažniausiai yra taip, kad pozityvūs dalykai yra mažiausiai pastebimi. Pavyzdžiui, remiame kaimynų kandidatus tarptautinėse organizacijose. Ir dabar aš kreipiausi į JAV lietuvius, kad jie paremtų Lenkiją JAV Kongrese dėl bevizio režimo klausimo, taip kaip lenkai parėmė Lietuvą, kai stojome į NATO. Iš tikrųjų tai yra normali valstybė, viena iš mūsų ir JAV pagrindinių sąjungininkių, JAV dislokuoja tam tikras savo pajėgas šitoje valstybėje, ir man tikrai nesuprantama, kodėl vizos Lenkijai nepanaikinamos iki šiol. Lietuva rėmė ir rems, kad Lenkijai kuo greičiau būtų suteiktas galimybė beviziam įvažiavimui į JAV", - sakė A. Ažubalis.

Užsienio reikalų ministras nesiėmė vertinti, kaip Europos teisingumo teismo sprendimas, atvėręs kelią šalies teismams atskirais atvejais apsispręsti dėl lietuviškoje abėcėlėje neesančių lotyniškų raidžių vartojimo asmenvardžiuose, paveiks Lietuvos ir Lenkijos santykius, ir kokią įtaką padarys lenkų tautinių mažumų padėčiai.

"Aš nesikišu kur nedera politikui. Tai yra teismų sprendimai, ir aš jų nekomentuoju. Aš tik manau, kad šis teismo sprendimas labai aiškiai pasakė vieną dalyką: kad Lietuva neribojo ir neriboja savo piliečių teisių, ir kad Lietuvos įstatymai nepažeidžia tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų", - sakė A. Ažubalis.

Dauguma lietuvių ir lenkų mano, kad nesutarimus lemia neprofesionalus politikų ir diplomatų darbas. Ministro įsitikinimu, tokią nuomonę žmonės susidaro iš spaudos, kurioje labiau atsispindi įtampa nei pozityvūs dalykai.

"Jeigu jie kasdien skaito kažkokius politikų pareiškimus, ultimatumus ar grasinimus, tai žmonės - teisūs. Aš manau, pirmiausia kiekvienas politikas tarnauja tautai, ir turiu vilties, kad visi politikai, susipažinę su šiuo tyrimu, padarys atitinkamas išvadas, kurių rezultatas būtų vienas - viešojoje erdvėje gerokai sumažėtų kaltinimų, pareiškimų vienas kito atžvilgiu", - sakė A. Ažubalis.

Lietuva ir Lenkija turi palaikyti viena kitą, nes jas sieja bendra istorija ir panašūs interesai, o dabartinius nesusipratimus lemia siauri politikų interesai bei neprofesionalus politikų ir diplomatų darbas. Tokie rezultatai paaiškėjo balandžio 26 - gegužės 5 dienomis tarptautinės IRIS tyrimų grupės bendrovėms "Spinter tyrimai" (Lietuva) bei "ARC Rynek i Opinia" (Lenkija) atlikus reprezentatyvų abiejų šalių gyventojų tyrimą.

69 proc. Lietuvos ir 80 proc. Lenkijos gyventojų yra už tai, kad abi šalys palaikytų viena kitą Europos Sąjungoje, o ne siektų savo tikslų atskirai. 73 proc. lietuvių ir 82 proc. lenkų mano, kad politikai savo tarpusavio nesutarimus turėtų spręsti siekdami tarpusavio supratimo, o ne savanaudiškai. Be to, net 57 proc. lenkų ir 39 proc. lietuvių pripažįsta, kad abiejų šalių piliečių santykiai yra geresni nei valstybių politiniai santykiai.

Dauguma Lietuvos ir Lenkijos gyventojų linkę manyti, kad dabartinius politinius nesutarimus lemia ne dideli skirtumai tarp pačių tautų (tam pritaria 17 proc. lietuvių ir 15 proc. lenkų) ar trečiųjų šalių piktavališkos pastangos sugriauti Lietuvos ir Lenkijos santykių idilę (pritaria 14 proc. lietuvių ir 25 proc. lenkų), o pačių šių šalių veikėjų siauri asmeniniai ar partiniai interesai (pritaria 60 proc. lietuvių ir 55 proc. lenkų), neprofesionalus politikų bei diplomatų darbas (pritaria 57 proc. lietuvių ir 72 proc. lenkų).

Pasak bendrovės "Spinter tyrimai" pranešimo, apskritai lenkų požiūris į lietuvius yra palankesnis nei lietuvių į lenkus - 19 proc. lenkų nurodė, kad jų nuomonė apie lietuvius yra geresnė nei apie kitas ES tautas, 8 proc. - prastesnė. Lietuvos gyventojų nuostatos labiau neigiamos - kaimynus lenkus palankiau nei kitas ES tautas vertina 13 proc., mažiau palankiai 19 proc. gyventojų.

Nepaisant palankių nuostatų, abiejų tautų "ultrapatriotai" jau nemažai nuveikė drausdami lenkiškų pavardžių originalią rašybą bei kurdami skriaudžiamos lenkų mažumos įvaizdį - 62 proc. lietuvių ir tik 11 proc. lenkų mano, kad su lenkų mažuma Lietuvos valdžia elgiasi gerai. Tuo tarpu 39 proc. lietuvių ir 44 proc. lenkų pritaria teiginiui, kad su lietuvių mažuma Lenkijoje yra elgiamasi gerai.

Tyrimas atliktas balandžio 26-gegužės 5 dienomis. Tyrimo metu reprezentatyviai apklausta 1002 Lietuvos ir 511 Lenkijos gyventojų. Tyrimo paklaida Lietuvoje neviršija 3,1 proc. Lenkijoje - 4,4 proc.