Naujienos

Kreipdamasis į metinės energetikos konferencijos „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“ dalyvius Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pažymėjo, kad nors Lietuvos valstybės nepriklausomybė buvo atkurta daugiau nei prieš 22 metus, iki šiol negalime laisvai pasirinkti, iš kur importuoti naftą, dujas ar elektros energiją.

Užsienio reikalų ministras atkreipė dėmesį, kad link energetinės nepriklausomybės veda ryžtingai Lietuvos vykdoma energetinio sektoriaus pertvarka ir integracija į bendrą ES energetikos rinką, todėl „netolimoje ateityje mūsų kasdienis gyvenimas nebepriklausys nuo užsienio šalies geros valios arba noro manipuliuoti“.

Lietuvos nepriklausomybei įtvirtinti liko dar vienas svarbus žingsnis – tai energetinis saugumas ir savarankiškumas, todėl „nepaprastai svarbu veržliai tęsti pradėtus darbus. Delsimas ir abejonės įgyvendinant energetinius projektus Lietuvos piliečiams kainuoja žymiai brangiau, nei investicijos į energetinį saugumą“ – pabrėžė ministras.

A. Ažubalis taip pat siūlė nepamiršti, kad siekdama energetinio  saugumo Lietuva nėra viena.

„Lietuvos vykdomi energetiniai projektai yra svarbūs visam Baltijos jūros regionui: tai ir trijų šalių statoma Visagino atominė elektrinė, ir elektros bei dujų jungtys ir kiti projektai. Visi jie yra 2008 m. inicijuoto, priimto ir pradėto įgyvendinti ES Baltijos energetikos jungčių plano dalis. Plano vykdymas yra griežtai prižiūrimas ne tik visų šalių, bet ir Europos Komisijos, projektams finansuoti skiriamos ir ES lėšos. Tai Lietuvos energetinės nepriklausomybės užtikrinimas pasinaudojant šalies naryste Europos Sąjungoje“, - sakė ministras.

Lietuva aktyviai dalyvauja formuojant bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką ir jau turi kuo pasidžiaugti: ES šalys sutarė, jog bendra energetikos rinka bus sukurta iki 2014 metų, o „energetinių salų“ neturėtų likti iki 2015-ųjų. ES bendradarbiavimą ir kalbėjimą vienu balsu su trečiosiomis šalimis iliustruoja Europos Komisijos atliekamas Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ veiklos tyrimas, EK derybos su Rusija ir Baltarusija dėl Baltijos šalių elektros tinklų integracijos į Europą ir kt.

„ES šalių solidarumo nuostata energetikoje yra įtvirtinta Lisabonos sutartyje ir pamažu tampa realybe“, – teigė užsienio reikalų ministras.

Kalbėdamas apie naujus energetinio saugumo iššūkius, ministras akcentavo, kad didžiausi iš jų yra Rusijos ir Baltarusijos planai statyti nesaugias atomines elektrines prie Lietuvos sienų: „Nesuvokiama ir ciniška yra projektus įgyvendinančių šalių pozicija nesilaikyti tarptautinių konvencijų, neatlikti išsamių tyrinėjimų, ignoruoti kaimynų susirūpinimą“. Ministro teigimu, sutelktų Lietuvos institucijų pastangų dėka pavyko suformuluoti vieningą, stiprų ir argumentuotą susirūpinimo balsą, kurį jau išgirdo visas pasaulis. Šie klausimai aptariami Europos Sąjungoje ir Tarptautinėje atominės energetikos agentūroje (TATENA). Lietuvos susirūpinimas nesaugia kaimynyste buvo išgirstas ir Jungtinių Tautų Organizacijoje – JT Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas svarsto Baltarusijos atominės jėgainės atitiktį tarptautiniams reikalavimams.

Svarbiausią ir solidžiausią metinį energetikos forumą Lietuvoje,  konferenciją „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“  organizavo žurnalas „Valstybė“ kartu su partneriais. Renginyje valstybės institucijų atstovai, politikai, Lietuvos ir užsienio šalių energetikos ekspertai, energetikos įmonių atstovai analizuoja esminius Lietuvos ir pasaulio energetikos raidos bei transformacijos procesus ir jų įtaką ekonomikai.