Naujienos

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pranešė, jog laiškais kreipėsi į visų 26 Europos Sąjungos (ES) valstybių kolegas. Juose ministras ragina senojo žemyno šalių pareigūnus atkreipti dėmesį į Austrijos veiksmus, kai ji paleido įtariamąjį Sausio 13-osios byloje buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą.

„Šiandien pasirašiau dvidešimt šešis laiškus savo kolegoms – užsienio reikalų ministrams – Europos Sąjungos valstybėse. Laiškuose iškėliau atitinkamus klausimus, į kuriuos atsakymų Austrija dėl Golovatovo sulaikymo ir skuboto paleidimo nėra davusi. Juose taip buvo pridėti įvairūs su kruvinais Sausio įvykiais Lietuvoje susiję dokumentai bei filmas apie vykdytas žudynes“, – „Lietuvos radijui“ trečiadienį sakė A. Ažubalis.

Ministras taip pat tikino, kad šiuo metu laukia dar vieno Europos Komisijos (EK) viceprezidentės Viviane Reding atsakymo, kuriame ji turėtų įvertinti Austrijos pasiteisinimus, kodėl buvo paleistas M. Golovatovas.

A. Ažubalis akcentavo, kad pirmajame EK pareigūnės pasisakyme ji pabrėžė, jog Austrija, paleisdama M. Golovatovą, teisiniu požiūriu pasielgė teisingai, tačiau ignoravo Europos valstybių solidarumo principą.

„Pirmąjį eurokomisarės pasisakymą Europos valstybės suprato įvairiai. Ji kalbėjo tik apie Europos arešto orderį, tačiau iš esmės nekomentavo Austrijos laikymosi tarptautinių teisės susitarimų ir vidinės šalies teisinės sistemos patirčių tokiais atvejais. Svarbu, kad Europos Komisijos viceprezidentė akcentavo tai, jog Austrija pažeidė Europos šalių solidarumo principą“, – pasakojo užsienio reikalų ministras.

Alfa.lt primena, kad V. Reding, komentuodama M. Golovatovo paleidimą, pažymėjo, kad Austrija rėmėsi ES Tarybos sprendimo dėl Europos arešto orderio 42-uoju straipsniu, kuris leidžia jo netaikyti nusikaltimams, padarytiems iki tam tikros datos. Austrija pagal anksčiau priimtą išlygą gali netaikyti Europos arešto orderio nusikaltimams, padarytiems iki 2002 metų.

„Tai dvišalė problema. Teisiniu požiūriu Austrija neprivalėjo laikytis Europos arešto orderio – čia viskas aišku. Bet vienas dalykas yra teisinė situacija, o kitas – politika, kadangi kiekvienos ES šalies pareiga – sąžiningai bendradarbiauti su kitomis organizacijos narėmis“, – liepos 19 d. sakė V. Reding Lenkijos mieste Sopote, paklausta apie Lietuvos ir Austrijos ginčą.

Praeitą savaitę buvo sudaryta speciali darbo grupė, turėsianti tirti M. Golovatovo neperdavimo Lietuvai aplinkybes, į kurią įtraukti po du kiekvienos šalies ekspertai – po vieną iš Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos. Lietuvos teisingumo ministerija antradienį pranešė, kad ši darbo grupė Austrijoje darbą pradės kitą ketvirtadienį, rugpjūčio 4 dieną.

Rusijos pilietis M. Golovatovas liepos 14 dieną buvo sulaikytas Vienos oro uoste ir nepraėjus nė parai paleistas. 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniaus televizijos bokštą šturmavusiam būriui vadovavęs buvęs KGB karininkas kaltinamas nusikaltimais žmoniškumui.

Gytis PAKŪNAS