Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas Rugsėjo 3 d. Gerbiamas instituto direktoriau Lopata, Gerbiami profesoriai ir dėstytojai, Gerbiami studentai- būsimieji diplomatai, ministrai ir premjerai, Ponios ir ponai, Šiandien man yra didžiulė garbė ir kartu atsakomybė kreiptis į Jus iš šios Alma Mater tribūnos. Mūsų susitikimas ne tik simbolizuoja svarbų ryšį tarp akademinės bendruomenės, studentijos ir valstybės institucijų, bet kartu yra ir mūsų konkretaus dialogo ir bendradarbiavimo pavyzdys. Džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti Jus su rugsėjo pirmosios švente ir kreiptis į žmones, kurie po 10-20 metų lems mūsų šalies ateitį, ir, galbūt, iš šitos pačios tribūnos kaip užsienio reikalų ministrai, taip kaip aš šiandien, kreipsis į studentus. Jūs visi jau esate praėję sunkius išbandymus - gerai pabaigėte vidurines mokyklas, įstojote į prestižinę - tarptautinių santykių ir politikos mokslų - specialybę. Tai yra didelis laimėjimas. Nuoširdžiai kiekvieną jūsų sveikinu. Tačiau ateityje Jūsų laukia dar didesni išbandymai: baigę institutą Jūs turėsite konkuruoti ne vien Lietuvos, bet jau išsiplėtusios Europos Sąjungos rinkoje. Esu įsitikinęs, kad Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas yra ta vieta, kuri tinkamai paruošia studentus šiam iššūkiui. Aš nebijau pavadinti iššūkiu ir tuos procesus, kurie dabar vyksta Europoje ir kurie galutinai suvienys senąjį žemyną. ES ir NATO plėtra ne tik plečia Euroatlantinę erdvę, bet verčia Europą ieškoti naujo identiteto, naujų vieningumo formų, kartu keisdama ir žmonių mąstymą. Europos vienijimosi procesas patvirtina istorinę išmintį, kad viskas, kas sukurta dirbtinai ir prieš žmonių valią, yra pasmerkta žlugti. Tiktai laisvės ir demokratinių vertybių pastatas, sutvirtintas tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, tarpusavio pagarba bei eilinių piliečių dalyvavimu, sugeba atlaikyti laiko išbandymus. Būtent tokį pastatą ir kuria šiandieninė Europa. Mes didžiuojamės, kad jo kūrime dalyvauja ir Lietuva. Jaunimo, studentijos indėlis į naują Europos architektūrą yra ir turi būti įtakingas, svarbus, o kartais ir lemiantis. Baigę studijas Jūs įžengsite į kiek pakitusius Europos rūmus: mes tikimės, kad tai bus galutinai suvienyta Europa- galbūt net 27 narių, kurioje Jums, studentams, atsivers didesnės galimybės ir erdvė keliauti, siekti mokslo, karjeros ar paprasčiausio pažinimo. Aš asmeniškai manau, kad tie, kurie dabar jaučiasi nuskriausti ES rinkoje, gali tapti pranašesni išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. Žinau, ko dabar manęs norėtumėte paklausti: "o kokia konkreti nauda bus man, studentui, baigusiam TSPMI?" Atsakysiu keliais paprastais skaičiais. Lietuvai įstojus į ES, mūsų dabartinei misijai prie Europos Bendrijų reikės dar 60 darbuotojų. Europos Parlamente turėsime 12 deputatų, o jiems reikės padėjėjų ir patarėjų. Komisijoje bus dar 40 žmonių plius padėjėjai ir t.t. Gyventojų skaičiumi į Lietuvą panaši Airija Europos Bendrijose turi 559 darbuotojų. Štai Jums paprastas ir konkretus atsakymas. Aišku, sąrašą būtų galima tęsti ir tais darbuotojais, specialistais ir politikos ekspertais, kurių, išsiplėtus ES, reikės čia, Lietuvoje. O jeigu dar priskaičiuosime ir tuos jaunus žmones, kurie pasinaudos laisvu darbo jėgos judėjimu? Kažkas gali paprieštarauti, kad laisvas darbo jėgos judėjimas nuo įstojimo momento Lietuvai nebus taikomas. Tačiau tai nėra tiesa. Lietuva jau susitarė su keturiomis ES narėmis - Airija, Danija, Olandija, Švedija, - kad jos netaikys darbo jėgos judėjimo apribojimo. Jau dabar aišku, kad su kitomis trimis narėmis - Ispanija, Italija ir Portugalija - bus konsultuojamasi dėl dvišalių sutarčių, liberalizuojančių darbo jėgos judėjimą. Kokia dar konkreti nauda mūsų narystės ES? Tai judėjimo laisvė, studentams dažnai reiškianti ne šiaip sau laivę judėti, bet net ir gyvenimo būdą. Paimkime dar vieną pavyzdį - bendrą švietimo edvę ir išaugusias galimybes siekti mokslo ir gauti finansinę paramą studijoms ES. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, tačiau ne mažiau svarbu yra pabrėžti, kad mes kuriame tokią Lietuvą, iš kurios nenorėtume išvažiuoti ilgam, kurioje jaunimas matytų perpsektyvas tobulėti, daryti karjerą ar tęsti mokslus. Norime sukurti Lietuvą, kurioje, kaip sakė buvusi JAV Valstybės sekretorė M. Albright prieš 4 metus kalbėdama Jūsų universitete, lietuviai savo širdyse turėtų Europą, o europiečiai - Lietuvą. Tokią Lietuvos viziją galime sukurti tik bendromis pastangomis, tik su jaunimo ir studentų pagalba. Tačiau klestinčios Europietiškos Lietuvos vizijos negalėsime pasiekti be saugios ir stabilios Lietuvos. O tam yra būtina mūsų narystė NATO. Lietuva mato ES ir NATO plėtrą kaip vienas kitą papildančius procesus - be vieno kurio nors proceso užbaigimo neįmanomas galutinis Europos suvienijimas. Narystė NATO nėra privilegija, tai yra didžiulė atsakomybė ne tik už savo, bet ir už sąjungininkų laisvę ir saugumą. Kitais metais Prahoje vykstančio NATO valstybių vadovų susitikime Lietuva tikisi kvietimo prisijungti prie Aljanso. Mums ypač malonu, kad šį Lietuvos siekį palaiko vis daugiau Lietuvos gyventojų. Didelį darbą informuojant visuomenę apie NATO, be valdžios institucijų, atlieka ir akademinė bendruomenė, studentai ir nevyriausybinės organizacijos. Jums teks, o gal jau teko, ne kartą girdėti apie JUNEO ir LATA - dalis šių organizacijų lyderių ir narių yra TSPMI studentai, kurie labai aktyviai dalyvauja svarstant Lietuvos užsienio politikos siekius. Tikiu, kad Jūs taip pat įsijungsite į šias diskusijas. Kartu noriu pabrėžti, kad mūsų integraciniai siekiai nėra ir negali būti nukreipti prieš Rusijos izoliaciją. Atvirkščiai - tapę ES ir NATO nare, jausimės saugesni ir labiau pasitikėsime savimi, o tai reiškia, kad būsime atviresni Rusijai, Rusija - mums, atsiras daugiau erdvės naujoms pasitikėjimą ir stabilumą skatinančioms iniciatyvoms ir bendradarbiavimui. Aš asmeniškai siūlau įžvelgti ES ir NATO narystės naudą Rusijai ir orientuoti abiejų valstybių dialogą į ateitį, o ne į praeitį. Paimkime Kaliningrado pavyzdį. Lietuvos ir Lenkijos narystė NATO ir ES paskatins užsienio investicijas mūsų šalyse, o tai įgalins labiau plėtoti dvišalius santykius su šiuo regionu, suteiks šiems santykiams pagrindo, tokiu būdu stimuliuodami augimą Kaliningrade, 'patempdami' jį iki vienodo išsivystymo lygio. Tačiau dalyvaudami integraciniuose procesuose ir plėtodami santykius su kaimynais neturime pamiršti ir kitos pusės - būtent meilės savo kraštui. Juk esame stiprūs tiek, kiek pajėgiame derinti ištikimybę savo kraštui su atvirumu pasauliui. Kiek įstengiame siekti tradicijos ir nuolatinio atsinaujinimo darnos, kiek sugebame būti aktyvūs, imtis asmeninės iniciatyvos, derindami ją su kolegialumo principu. Mane neramina kai kada Lietuvoje pasitaikančios pesimizmo ir neveiklumo nuotaikos. Girdi, mes, eiliniai piliečiai, nieko negalime padaryti, niekas nuo mūsų nepriklauso. Tai yra labai klaidingas ir netgi pavojingas požiūris. Pavojingas todėl, kad piliečių neveiklumas skatina piktnaudžiavimą valdžia. O klaidingas todėl, nes tai neatitinka tikrovės. Galėčiau jums pateikti ne vieną pavyzdį kaip aktyvūs studentai ar nevyriausybinės organizacijos pakeitė ar įtakojo vieną ar kitą valdžios sprendimą. Tad aš kviečiu jus būti aktyviais savo šalies piliečiais, įtakoti ne tik Lietuvos, bet ir ES ateitį. Jūs esate savo gyvenimo kalviai. Artimiausi ketveri ar šešeri studijų metai turės didelės įtakos ne tik jūsų būsimajai karjerai, bet ir jūsų, kaip asmenybių, brendimui: tos vertybės, kurias jūs priimsite, ta veikla, į kurią jūs įsitrauksite, ir tai, ką jūs išmoksite tarp šių keturių sienų ir už jų, suformuos jūsų požiūrį Lietuvą, į darbą ir į pačius save. Privalome suprasti koks svarbus yra lietuvių tautos dainiaus V.Kudirko pamokymas: "kol jaunas, o, broli, sėk pasėlio grūdą, ir dirvos neapleiski…". Nuoširdžiai trokštu, kad kiekvienas iš jūsų turėtų ir siektų savo aukšto idealo. Todėl kviečiu jus degti tikėjimu savo šalies ateitimi, būti atkakliais, iniciatyviais, ginti savo valstybės garbę. Šiandien, kaip ne vienas iš jūsų, aš tikiu atsinaujinančia Lietuva - atvira naujovėms, stipria ir klestinčia valstybe, lygia tarpe kitų Europos valstybių. Dalinkimės šiuo tikėjimu ir stiprinkime jį kasdieniais darbais.