Lietuvos pirmininkavimas Europos Tarybos Ministrų komitetui, 2024 m. gegužės – lapkričio mėn.

Lietuvos pirmininkavimas Europos Tarybos Ministrų komitetui, 2024 m. gegužės – lapkričio mėn.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio įžanginis žodis

Lietuvai garbė pirmininkauti Europos Tarybos Ministrų Komitetui. 

Tai jau antrasis Lietuvos pirmininkavimas nuo įstojimo į Europos Tarybą 1993 m. gegužės 14 dieną. Pirmojo pirmininkavimo metu 2001–2002 metais turėjome daug vilčių, kad demokratiniai pokyčiai, bendradarbiavimas ir tarpusavio priklausomybė leis išvengti karų mūsų žemyne.

Turėjome daug priežasčių to tikėtis. Lietuva kartu su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, svariai prisidedant Europos Tarybai, kūrė naujas, demokratines institucijas ir aplinką – nuo teisingumo reformos iki mirties bausmės panaikinimo. Įstojome į Europos Sąjungą ir NATO, taip ištaisydami istorinę neteisybę, kai buvome priversti kęsti daugiau nei 50 sovietinės okupacijos metų.

Šiandienos geopolitinis kraštovaizdis yra visiškai kitoks, visų pirma dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Kiekvieną dieną sukrečia Ukrainos žmonių kančios, patiriamos dėl nesuvokiamo agresoriaus žiaurumo. Mūsų pagrindinis bendras įsipareigojimas – remti Ukrainą šioje kovoje iki pergalės, kad ir kokių pastangų prireiktų.

Tuo pat metu matome pavojingą autoritarizmo iškilimą, mažėjančią pagarbą visuotinėms žmogaus teisėms ir demokratijos nuosmukį, kai tie, kurie drįsta ginti demokratines vertybes, yra puolami, vadinami priešais, persekiojami ir engiami.

Europos Taryba švenčia 75-ąsias metines. Galime didžiuotis principinga ir vertybėmis grindžiama veikla net susidūrus su precedento neturinčiais politiniais iššūkiais ir etiniais pasirinkimais. Tai viena iš nedaugelio organizacijų, iškart po Rusijos pradėtos visapusiškos karinės invazijos į Ukrainą išmetusių agresorę iš savo gretų. Nuo to laiko Europos Taryba visiškai solidari su Ukraina ir jos žmonėmis.

Pernai, 4-ajame valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygmens susitikime, buvo nustatyta šios organizacijos strateginė kryptis ateinantiems metams. Dėkoju buvusiems Ministrų Komiteto pirmininkams – Latvijai ir Lichtenšteinui už tvirtą vadovavimą nuosekliai įgyvendinant Reikjaviko sprendimus. Parama Ukrainai ir jos žmonėms, taip pat visiškos Rusijos atsakomybės užtikrinimas – vizijos pagrindas. Šios vizijos pavertimas realybe bus pirmininkaujančios Lietuvos dėmesio centre.

Rusijos nusikaltimai prieš Ukrainą ir jos žmones negali likti nenubausti. Aukščiausi Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos politiniai ir kariniai vadovai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nebaudžiamumas paskatintų agresorius ryžtis dar didesniems pažeidimams ateityje.

Čia, Europos Taryboje, mes jau žengėme svarbius žingsnius šia linkme. Sukūrėme Žalos registrą ir sieksime išplėsti jo narių skaičių. Turime toliau kurti visapusišką kompensavimo mechanizmą Rusijos agresijos karo padarytai žalai atlyginti. Planuojama siekti įsteigti specialųjį tarptautinį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą, kuriame Europos Taryba atliktų ypatingą vaidmenį. Ukraina turi daug teisėtų lūkesčių, kaip turėtų veikti šis tribunolas, ir mes pasistengsime tuos lūkesčius patenkinti.

Toliau teikiame paramą ir reikalaujame saugiai sugrąžinti Ukrainos vaikus, kurie buvo užpuolikų pagrobti, deportuoti ir neteisėtai įvaikinti Rusijoje, nusikalstamai įgyvendinant genocidui prilygstantį tikslą pakeisti jų tautinę ir kultūrinę tapatybę. Remiame visus  įmanomus veiksmus šioje srityje, be kita ko, pasitelkėme specialią konsultacinę grupę Ukrainos vaikų klausimais (angl. Consultation Group on the Children of Ukraine, CGU).

Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu Europos Taryba, vadovaudamasi Reikjaviko sprendimais, toliau įgyvendins į ateitį orientuotą darbotvarkę, kurs naujas gaires, priemones ir bendradarbiavimo formatus, atsižvelgdama į šiuolaikinius iššūkius – būtinybę kovoti su diskriminacija ir neapykantos kurstymu, dirbtinio intelekto poveikį žmogaus teisių apsaugai, trigubos planetos krizės keliamą pavojų žmogaus teisėms, demokratijai ir teisės viršenybei.

Konvencija dėl dirbtinio intelekto, žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės pagrindų taps pirmuoju, istoriniu tokio pobūdžio tarptautiniu teisiniu instrumentu. Džiaugiamės galimybe pateikti Konvenciją pasirašyti Vilniuje ir įsipareigojame reikšmingai prisidėti prie jos matomumo ir poveikio.

Europos Taryba taip pat turėtų netausodama jėgų, atkakliai toliau užtikrinti lyčių lygybę ir moterų teises, kovoti su smurtu dėl lyties ir smurtu artimoje aplinkoje, remti teisininkų apsaugą, žurnalistų saugumą, skatinti piliečių socialinių teisių užtikrinimą. Rengiant ir įgyvendinant šią svarbią darbotvarkę labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su valstybių narių parlamentais, pilietine visuomene ir jaunimu. 

Europos Tarybos valstybės narės privalo gera valia vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Tai svarbi mūsų organizacijos sėkmės ir aktualumo, mūsų pačių įsipareigojimo jos vertybėms priemonė.

Kalbant apie parlamento lygmenį būtina pabrėžti Parlamentinės Asamblėjos darbo svarbą. Pastaruoju metu Asamblėja surengė itin aktualių diskusijų, priėmė svarbių rezoliucijų ir išsakė autoritetingą nuomonę dėl paramos Ukrainai, dėl tarptautinės Putino režimo atsakomybės ir neteisėtumo, dėl ryšių su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis stiprinimo ir kitais svarbiais klausimais. Daugelis šių rezoliucijų sudarė sąlygas Ministrų Komitetui imtis atitinkamų veiksmų.

Apibendrindamas galiu pasakyti, kad Lietuva perima pirmininkavimo Ministrų Komitetui vairą tvirtai įsipareigodama bendradarbiauti išsaugant ir puoselėjant bendrąsias vertybes – žmogaus teises, demokratiją ir teisės viršenybę. Taikos Europoje ir už jos ribų labui.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis