Naujienos

Šveicarijoje atidengta memorialinė lenta, skirta 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro, prelato Kazimiero Stepono Šaulio atminimui.

„Tėvynės ilgesio kankinamas, bet nepraradęs vilties, kad Lietuva vėl prisikels laisvam, nepriklausomam gyvenimui“, − ši epitafija iš prelato nekrologo, išlieta bronzinėje atminimo lentoje, kuri nuo šiol kabės Casa Santa Brigitta – Šventosios Brigitos ordino vienuolėms priklausančiame name, įsikūrusiame Lugano, S. Calloni gatvėje 14 numeriu pažymėtame name, kuriame K. S. Šaulys gyveno nuo 1945 m. iki mirties (1964). Prelatas buvo palaidotas Lugane, bet vėliau jo palaikai buvo pervežti į Romą, lietuvių koplyčią Campo Verano kapinėse.

„Memorialinė lenta įamžina prelatą K. S. Šaulį, jo tikėjimą ir prasmingus darbus, kurie buvo nuveikti siekiant atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, – sakė vienas renginio iniciatorių, Lietuvos Respublikos Garbės Konsulas Šveicarijos Tičino kantone p. Gintautas Bertašius. – Būdamas toli nuo Tėvynės, prelatas liko aktyviu Lietuvos patriotu, nuolat raginusiu nenuleisti rankų kovoje už Laisvę. Jis ne kartą kalbėjo per Lugano radiją, o žodžiai, pasakyti per „Amerikos radiją“, pasiekdavo ir Lietuvą“.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šveicarijos Konfederacija grupės pirmininkas Gediminas Navaitis, Vienuolių Brigitiečių Ordino Vyriausioji Vikarė iš Romos Elisa Famiglietti, LR Ambasadorius prie JT Jonas Rudalevičius, LR Ambasados Šveicarijoje Reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė, kiti garbingi svečiai, prelato K. S. Šaulio giminės, lietuvių bendruomenės Šveicarijoje atstovai, ir kiti garbingi svečiai iš visos Europos.

***

K. S. Šaulys (1872 – 1964) baigęs Kauno kunigų seminariją ir Petrapilio dvasinę akademiją buvo aktyvus visuomenės veikėjas. Jis padėjo formuoti nepriklausomos Lietuvos valstybės pagrindus, skleidė krikščioniškąsias vertybes, ugdė inteligentiją.

Panevėžyje K. S. Šaulio dėka buvo įkurtos kelios draugijos: „Saulės“ švietimo draugija, kuri rengė mokytojus, taip pat labdaros draugija beglobiamas žmonėms remti, „Motinėlės“ draugija gabiems, bet neturtingiems mokslo siekiantiems jaunuoliams. K. S. Šaulio visuomeninė veikla buvo kupina švietėjiškų siekių, o nuveikti darbai išliko prasmingi iki šių dienų.

1932 m. K. S. Šaulys už įvairius nuopelnus bei atsidavusią veiklą Bažnyčiai buvo išrinktas Kauno arkivyskupijos prelatu. Po kelių metų jam suteiktas aukščiausias garbės prelatų vardas – apaštališkasis protonotaras.

K. S. Šaulio darbai neapsiribojo tik Bažnyčia ir visuomeniškumu, jis aktyviai veikė to meto politiniame gyvenime: 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, 1917 m. Lietuvių konferencija prelatą K. S. Šaulį išrinko į Lietuvos Tarybą, kartu su kitais 19 narių vėliau jis pasirašė Vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktą. 1920 m. K. S. Šaulys buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą.

Iš Lietuvos prelatas pasitraukė baigiantis Antrajam pasauliniam kartui: 1944 m. nuvyko į Vokietiją, o 1945 m. persikėlė į Šveicariją, Lugano miestą. Jame K. S. Šaulys ir liko gyventi iki savo mirties 1964 m. gegužės 9 d.