Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM), teigimai vertinanti Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės darbą, pažymi, kad šios darbo grupės veikla išryškino tai, jog tautinių mažumų švietimo klausimai yra tik kokybiško dialogo su savo piliečiais kiekvienos valstybės viduje klausimas, o ne tarpvalstybinė dvišalių santykių problema.

Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų darbas atskleidė lietuviškų mokyklų Lenkijoje finansavimo problemą. Atitinkamai, norint išlaikyti šias mokyklas 2012 metais, Lietuvos Vyriausybė skyrė trūkstamą finansavimą, nors atrodytų, jog tai turėtų būti Lenkijos Vyriausybės rūpestis.

URM nuomone, per pastaruosius tris mėnesius įvykę penki Lenkijos ir Lietuvos švietimo ekspertų susitikimai parodė, kad tokios dvišalės darbo grupės įsteigimas buvo teisingas sprendimas. Po ketverių metų pertraukos keičiamasi informacija ir bendrai aptariama dabartinė situacija bei esamos ir galimos problemos.

URM mano, kad švietimo ekspertų darbo grupė parodė, jog turėtų būti intensyvesnis ir geresnis dialogas su lenkų tautybės Lietuvos piliečiais dėl švietimo įstatymo įgyvendinimo. Ši užduotis Lietuvoje bus nuosekliai įgyvendinama. Todėl URM teigiamai vertina tai, jog artimiausiu metu bus sudaryta nuolatinė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos atstovų darbo grupė, kuri kartu su tautinių mažumų atstovais svarstys aktualius tautinių mažumų keliamus klausimus.

Lenkijos švietimo ekspertai: Lietuvos švietimo įstatymo nuostatos yra diskriminuojamos

Kaip ELTA jau skelbė, Lenkijos ir Lietuvos švietimo ekspertams nepavykus priimti baigiamojo bendro komunikato, sutarta, kad abi pusės parengs atskirus dokumentus.

Darbo grupėje dirbę Lenkijos švietimo ekspertai įsitikinę, kad Lietuvos švietimo įstatymas diskriminuoja lenkų tautinę mažumą.

"Lenkija, nuodugniai išanalizavusi Švietimo įstatymo nuostatas, po diskusijų su Lietuva mano, kad Lietuvos švietimo įstatymo nuostatos dėl suvienodinto lietuvių kalbos brandos egzamino, mokyklų tautinės mažumos dėstomąja kalba tinklo ir lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose diskriminuoja lenkų tautinės mažumos mokyklas Lietuvoje", - sakoma Lenkijos ekspertų komunikate.

Lenkijos švietimo ekspertai mano, kad Švietimo įstatymo nuostatos sukelia nelygybę tarp tautinių mažumų mokyklų ir mokyklų lietuvių dėstomąja kalba tautinių mažumų mokyklų nenaudai. Įstatymo nuostatos, jų nuomone, "neatitinka mokinių lygių švietimo galimybių principo, nes įveda pakeitimus per pernelyg trumpą terminą, blogina turėtas lenkų tautinės mažumos teises į išsilavinimą, riboja galimybes mokytis gimtąja kalba".

Lenkijos švietimo valdžia deklaruoja, kad yra pasirengusi tolesniam dialogui su Lietuvos švietimo vadovais, jeigu "Lietuva pateiks naujų pasiūlymų dėl problemų sprendimų, kuriais būtų atsižvelgiama į Lietuvos lenkų tautinės mažumos reikalavimus".

Lietuvos švietimo ekspertai nemato priežasčių atšaukti šių metų kovo 17-ąją priimtų Švietimo įstatymo pataisų. Lietuvos ir Lenkijos ekspertams nesusitarus dėl tautinių mažumų švietimo padėties bei perspektyvos vertinimo, Švietimo ir mokslo ministerija laikosi pozicijos šiuos klausimus toliau svarstyti tiesiogiai bendraudama su tautinių mažumų atstovais.

Lietuvos ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lenkijos lietuviškų mokyklų mokiniai visada laikė tokį patį lenkų kalbos egzaminą, kaip ir lenkiškų mokyklų mokiniai, ir nemano, kad yra diskriminuojami, ką savo pareiškime pabrėžė Lenkijos švietimo ekspertai.

Lietuvos švietimo ekspertų pareiškime pažymima, kad gimtosios kalbos vartojimas kitų dalykų pamokose siaurinamas labai nežymiai - tik tiek, kiek skiriama laiko Lietuvos istorijos bei geografijos temų mokymuisi valstybine kalba.

Lietuvos švietimo ekspertai, be kita ko, pareiškia, kad Švietimo įstatymo nuostata dėl tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonuose mokyklų lietuvių kalba išsaugojimo nėra diskriminacinė tautinių mažumų atžvilgiu, kadangi Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse, kuriose tautinės mažumos sudaro didesnę gyventojų dalį, o savivaldybių tarybose daugumą turi Lenkų rinkimų akcija, netenkinamas asmenų poreikis mokytis lietuvių kalba. Tam, kad būtų užtikrintas asmenų mokymosi lietuvių kalba poreikių tenkinimas, valstybei šiuose rajonuose tenka steigti mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių kalba.

Eltos vyriausioji redaktorė Eleonora BUDZINAUSKIENĖ