Naujienos

Pinganti nafta ir pasaulinė finansų bei ekonomikos krizė keičia Rusiją, įsitikinęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas. Ši šalis esą nebėra tokia, kokia buvo prieš metus, ir nors kilęs konfliktas su Ukraina dėl dujų komplikuoja padėtį, jis siūlo nežiūrėti vien į klaidas. Bet kartu C. Bildtas ragina mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos resursų daugiau naudojant atsinaujinančius šaltinius, taupant ir diversifikuojant tiekimą. Šią savaitę Trakuose vykusiame euroatlantinio dialogo strategų susitikime dalyvavęs Švedijos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad sujungti Baltijos ir Šiaurės šalių energetikos rinkas yra ne tik saugumo, bet ir ekonominis interesas. C. Bildtas interviu DELFI išreiškė viltį, kad elektros tiltas į Švediją bus nutiestas jau artimiausiais metais.

Siūlo imtis atsinaujinančių šaltinių ir taupyti energiją

Anot ministro, energetika bus vienas iš Švedijos, kuri kitą pusmetį pirmininkaus Europos Sąjungai, prioritetų. „Norėtume integruoti Šiaurės ir Baltijos šalių elektros rinkas jau artimiausiais metais tiltais per Baltijos jūrą į Švediją, per Suomijos įlanką ir į Lenkiją“, - teigė C. Bildtas ir patikino, jog ilgalaikėje perspektyvoje „Swedlink“ turėtų būti komerciškai naudingas projektas.

Tą patį jis teigė ir susitikęs su prezidentu Valdu Adamkumi. Svečias paragino kuo greičiau apsispręsti dėl elektros tilto tiesimo, kad būtų galima pradėti darbą.

Kaip žinoma, imtis „Swedlink“ projekto pageidauja ir Lietuva, ir Latvija, abi nurodančios įvairius savo privalumus. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Ryga kovoje dėl elektros tilto tiesimo gali nusileisti Vilniui.

Savo ruožtu Lietuvos vadovas C. Bildtui priminė, jog „šiandieninė situacija Europoje dar kartą parodo, kaip svarbu neatidėliojant spręsti izoliuotų Baltijos valstybių energetinio saugumo klausimus“.

Anot V. Adamkaus, jau šiandien Lietuva visiškai pasiruošusi pradėti elektros tilto į Švediją įgyvendinimo darbus: „Turime galimybių studiją, reikiamą finansavimą ir esame galutinai apsisprendę, kuriuo pakrantės ruožu eitų elektros kabelis. Esame pasiruošę vykdyti šį projektą. Jei mūsų partnerių sprendimas būtų priimtas, jau dabar galėtume pradėti jūros dugno žvalgymo darbus. Jei sprendimo neturėsime iki pavasario, darbai nusikels dar metams."

Švedija neseniai apsisprendė mažinti dujų.vartojimą. Jos importuojamos iš Danijos, Norvegijos, bet ne pastatams šildymui, o pramonei. Tam naudojama atominė energija, vandens jėga. Anot C. Bildto, vis labiau stengiamasi naudoti atsinaujinančius išteklius – to paties imtis jis patarė ir Lietuvai.

Ministro teigimu, tokie atsinaujinantys šaltiniai, kaip vanduo, vėjo ir saulės energija, gali tapti alternatyva rusiškoms dujoms. Be to, dideliu potencialu jis pavadino taupymą.

„Dujos savaime nėra blogai, bet jei jas gauni iš skirtingų šaltinių, tai natūraliai padeda. Yra įvairių būdų elektrai gaminti, svarbu nebūti priklausomam nuo vieno šaltinio“, - DELFI teigė C. Bildtas.

Dujų konfliktas komplikuoja santykius su Rusija

Kad būtina diversifikuoti energetikos šaltinius, jo žodžiais, parodė ir neseniai kilę nesutarimai su Ukraina dėl dujų kainos. Kijevui atsisakius mokėti tiek, kiek prašo Rusija, ši nutraukė dujų tiekimą per Ukrainą keliolikai Europos šalių.

Paklaustas, ar po šio žingsnio ir pernykščio karinio konflikto su Gruzija vis dar galima pasitikėti Rusija, pašnekovas pripažino, jog dujų tiekimo sustabdymas komplikuoja padėtį. Tačiau ministras pasiūlė truputį palaukti ir pažiūrėti, kaip viskas vystysis, o tada – „susėsti ir atlikti išsamią analizę bei padaryti tinkamas išvadas“.

„Visada būna klaidų. Visų mūsų gyvenimas yra ilga klaidų virtinė, bet reikia iš jų mokytis, - į klausimą, ar klaidų, leidusių tam atsitikti, nepadarė ir Vakarai, atsakė C. Bildtas. – Matome, kad Rusija keičiasi. Ji nėra statiška, tai – dinamiškas dalykas. Manau, kad Rusiją šiemet smarkiai paveiks finansinė krizė. Rusija, kurią matome dabar, nėra tokia, kokia ji buvo prieš metus. Reikia nežiūrėti tiesiai į klaidas, kurias ji ar mes galbūt padarėme. Reikia žiūrėti į priekį. Būtina šaltakraujiška analizė, kurlink Rusija eina ir kaip ji keis savo politiką.“

Tačiau C. Bildtas prisipažino nežinantis, ar pinganti nafta ir finansų bei ekonomikos krizė sušvelnins Maskvos politiką: „Tai yra klausimas, atsakymą į kurį norėčiau žinoti. Bet jo neturiu.“

Beje, 2006 m. pabaigoje, prieš buvusiam Švedijos premjerui C. Bildtui tampant užsienio reikalų ministru, nemažai diskutuota, ar tai – tinkamas žmogus šiam postui. Mat palikęs vyriausybę, be kitų pareigų, jis buvo „Vostok nafta“, su Rusijos dujų milžinu „Gazprom“ susijusios bendrovės, direktorių tarybos narys.

Švedijai tuo metu iškilo dilema – leisti ar ne Rusijai tiesti dujotiekį „Nord Stream“ netoli jai priklausančios Gotlando salos. Praėjusių metų pabaigoje Švedijoje pasigirdo svarstymų, jog Šiaurės šalys turėtų sudaryti gynybinę sąjungą, kurios dalimi būtų ir Baltijos šalys. Mat dabartinės Rusijos veiksmai esą rodo ją siekiant atstatyti Sovietų Sąjungą, todėl Vakarai privalo organizuoti „sulaikymo politiką“.

Tai, be kita ko, reikalautų, kad Švedija imtųsi iniciatyvos organizuojant tvirtą kaimyninių šalių ir visos ES paramą Baltijos šalims.

Tačiau C. Bildtas nenorėjo sutikti su tokiu siūlymu. Esą dabartinės saugumo organizacijos, pavyzdžiui, NATO, yra tinkamiausios atlikti šį vaidmenį, todėl jų nereikėtų keisti lokaliomis struktūromis.

Eglė Digrytė