Naujienos

Narystė ES, santykiai su Rusija, ar besiveržianti diržus diplomatija neuždus ir kaip pasikeis užsienio politika po prezidento rinkimų – visa tai ir dar daugiau savaitgalio interviu su Lietuvos užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku. Interviu laikas: antradienis 18.10 val. Užsienio reikalų ministerijos (URM) koridoriai jau tušti, bet nors darbo valandos jau baigėsi, prie ministro kabineto vis dar verda gyvenimas.

Interviu vieta: URM senasis pastatas, II aukštas, erdvus ministro kabinetas, kurio sienas puošia Prezidento Valdo Adamkaus, atgimimo laikų, V.Ušacko šeimos narių nuotraukos. Tarp jų – nedidelis JAV politinio veikėjo ir teisininko Thomo Jeffersono portretas. Ant stalo pluoštas popierių. Ministras baiminasi, kad fotografui bus sunku pagauti kadrą, todėl pasiūlo pereiti į gretimą, mažesnį "kavos" kambariuką. Ten ant sienų dar daugiau įrėmintų nuotraukų, kuriuose V.Ušackas su įvairių valstybių lyderiais. Taip pat keli įrėminti užsienio laikraščių straipsniai.

Interviu meniu: gazuotas ir negazuotas vanduo "Tichė", saldainiai "Miglė".

Interviu dalyviai: URM vadovas V.Ušackas (kalbėtojas), URM informacijos ir viešųjų ryšių departamento vadovas Rolandas Kačinskas (padeda ir patikslina informaciją ministrui), M.Ažušilis (fotografuoja) ir autorius (kalbintojas).

– Gegužės 1-ąją suėjo penkeri Lietuvos narystės ES metai. 2000–2001 m. buvote vyriausiasis Lietuvos derybininkas su ES. Kokius tris narystės gerus ir tris blogus dalykus dabar, po penkerių metų, galėtumėte įvardyti?

– Na, visuomet yra pranašumų ir trūkumų, bet pradėsiu nuo gerų dalykų... Visų pirma, tapome vieningos Europos rinkos dalimi. Eksportas į ES, kuris sudaro 33 mlrd. litų, savaime liudija apie didelius pranašumus, kuriuos suteikė vieninga Europos rinka.

Antra, mums atsivėrė bendravimo, patirties, technologinių žinių ir investicijų perėmimo galimybės.

Trečias dalykas tapo akivaizdus pirmadienį, kai sutarėme su latviais dėl elektros kabelio tiesimo iš Lietuvos į Švediją. T. y. solidarumo principas energetikos klausimais. ES mums padeda modernizuotis ir vykdyti energetikos projektus.

– O trys minusai?

– Esu optimistas, todėl tai įvardyčiau ne minusais, o iššūkiais. Iššūkiu pavadinčiau tai, kad esame dar tik pradinės suvokimo stadijos, kaip gi veikia ES sprendimų priėmimo procesas. Tai kompromisų, konsensuso kultūra ir suvokimas, kad kartais reikia atsisakyti trumpalaikių ambicijų ar rezultatų dėl ilgalaikio tikslo. Be to, reikia pripažinti, kad ES yra nuolat besikeičiančių koalicijų kaita. Pagrindinis iššūkis – didesnė integracija ir sutelkta visų Lietuvos piliečių veikla. Būtinas komandinis žaidimas.

Antras iššūkis susijęs su laisvo asmenų judėjimo pasekme. Kai atsivėrė sienos, į tokias šalis kaip Airija ir Didžioji Britanija išvyko didelis skaičius lietuvių. Dalis mūsų tuomet emocingai reagavo – ir smerkė, ir apgailestavo. Mano nuomone, tai buvo natūralus procesas po šešiasdešimt metų, praleistų narvelyje. Todėl vienas iš iššūkių – pripažinti, kad Lietuva yra globalaus pasaulio dalis ir turime su pagarba bei supratimu žiūrėti į išvykusius brolius ir seseris bei palaikyti ryšius su jais. Anksčiau ar vėliau jie sugrįš – ar savo patirtimi, ar kapitalu, ar siuntomis. Todėl būtina juos ne tik skatinti dalyvauti rinkimuose, bet ir užtikrinti jų atstovavimą konkrečiose valdžios institucijose.

Trečias iššūkis ar grėsmė – kaip mes, visa Europa, reaguosime į finansinius ekonominius sunkumus, su kuriais dabar susiduria visas pasaulis. Būtina išlikti laisvos rinkos advokatais ir siekti, kad kuo daugiau rinkų atsivertų, nes mes esame prekiautojų šalis.

– Viena iš kandidačių į prezidentus negaili kritikos dabartinei Lietuvos diplomatijai ir tvirtina, kad užsienio politika turi būti subalansuota, reikia atsisakyti per Prezidento Valdo Adamkaus kadencijas puoselėtų iliuzijų. Ar naujasis prezidentas gali iš esmės pakeisti užsienio politiką? Kaip įsivaizduojate darbą su naujuoju šalies vadovu?

– Visų pirma noriu pabrėžti, kad V.Adamkus buvo Lietuvai likimo dovana. Tai lyderis, valstybininkas, kuris atnešė į Lietuvą pirmuosius Vakarų kultūros, pagarbos ir tolerancijos daigus. Vargu ar kas nors geriau galėjo atstovauti mūsų interesams, skinantis kelią į ES ir NATO. Laisvę ir demokratiją jis taip pat aistringai gynė už Lietuvos ribų (Gruzija ir Ukraina).

Ar mūsų politika buvo disbalansuota – parodys ateitis. Galima diskutuoti dėl mūsų įdirbio Rytuose vertės, bet turime pripažinti, kad jei norime sudominti ES ir turėti įtakos priimant sprendimus, turime atsinešti ekspertinę pridėtinę vertę. Mes nesame Artimųjų Rytų ar Lotynų Amerikos ekspertai, bet pažįstame žmones, su kuriais buvome uždaryti į sovietinį narvelį, mokame kalbą, turime pažinčių. O tai ir yra tai, ką mes galime atsinešti ant stalo. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad būtent to iš mūsų ir laukia ES.

Aš visuomet pasisakiau ir vykdžiau pragmatišką, konstruktyvią ir vertybėmis grįstą Lietuvos užsienio politiką, kurią suponuoja ir istorinė patirtis.

– Minėjote istorinę patirtį. Bet istorinė patirtis viena pagrindinių konflikto su Rusija priežasčių. Darbo ministro poste pradžioje jūs žadėjote naują Vilniaus ir Maskvos dialogą?

– Pirma, nesutiksiu su apibūdinimu, kad tarp Lietuvos ir Rusijos yra konfliktas. Mes esame kaimynai ir mus vienija daug bendrų interesų.

Antra, diplomatijos uždavinys yra sudaryti palankią atmosferą dvišalių santykių raidai ir, manau, kad tai jau pasiekėme. Man džiugu, kad po ilgo laiko sausį turėjome dvišales konsultacijas viceministrų lygiu. Taip pat pasiekėme daug kitų susitarimų.

– Ar aukštesnio lygio susitikimai numatomi?

– Norėčiau paneigti jūsų dienraščio žinias, kad Rusija atsisakė priimti Ušacką (juokiasi). Tiek aš, tiek ministras Sergejus Lavrovas esame labai užsiėmę, bet aš perdaviau Rusijos ambasadoriui, kad esu pasiruošęs susitikti su S.Lavrovu Vilniuje, Maskvoje ar kitoje vietoje – kur tik būtų patogu. Ir ilgai derinus mes numatome susitikimą gegužės 12 d. Madride, kur abu dalyvausime Europos Tarybos užsienio reikalų ministrų pasitarime.

Tikiuosi, kad ateityje ir bus atnaujinti valstybių vadovų ryšiai.

– Esate minėjęs, kad taupymo sumetimais gali būti uždarytos kai kurios Lietuvos ambasados ir atsisakyta kai kurių diplomatų paslaugų? Gal konkretizuosite?

– URM su kitomis ministerijomis ėmėsi taupymo priemonių. Šiuo metu mūsų išlaidos yra mažinamos 24 proc. URM išlaidas jau sumažinome 2,3 mln. litų, diplomatinių atstovybių – 4,2 mln., darbo užmokesčio – 4,1 mln., investicijų – 7,9 mln., vystomojo bendradarbiavimo – 2 mln. litų. Iš viso reprezentacinės išlaidos sumažintos 50 proc., komandiruočių – 50 proc., išlaidos ryšiams – 40 proc. Nuo gegužės 1 d. 15 proc. bus mažinamos priemokos diplomatams.

Svarstėme ir galimybę uždaryti nuo vienos iki trijų diplomatinių atstovybių, tačiau, įvertinę pranašumus ir trūkumus bei finansinę ir politinę naudą, priėmėme sprendimą to nedaryti ir taupyti kitaip: mažinant darbuotojų skaičių atstovybėse, atidedant rotaciją ir kviečiant išeiti nemokamų atostogų. Tai birželį darysiu ir aš.

Kita vertus, jau pasiekėme dugną ir tolimesnis taupymas turėtų ryškių neigiamų pasekmių Lietuvai atstovauti užsienyje. Reikia nepamiršti, kad ruošiamės pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai 2011 m. bei pirmininkauti ES 2013 m. Tai bus didžiuliai išbandymai. Per metus mums reikės pirmininkauti daugiau nei 3 tūkst. posėdžių, suorganizuoti bent 200 susitikimų Lietuvoje. Todėl manytume, kad biudžete būtina skirti atskirą eilutę pasiruošti pirmininkauti ES. Be to, reikia pagalvoti apie daug kritikos sulauksiantį, bet būtiną lėktuvo "Jet Star" įsigijimą, nes kitaip mums kils susisiekimo bėdų.

– Užsiminėte apie vystomąjį bendradarbiavimą. Kiek šiemet bus išleista ąžuoliukams sodinti Afganistane?

– Ąžuoliukams sodinti Afganistane bus išleista tiek pinigų, kiek būsime numatę ir paskyrę pagal vystomojo bendradarbiavimo atrankos taisykles... Bet ąžuoliukai Afganistane neauga ir jie nebuvo sodinami. Buvo įgyvendintas parko projektas.

– Ar politikai mėgsta kištis į diplomatų reikalus?

– Aš ir pats esu politikas (ir tai besijuokdamas ministras pakartoja dar kartą)... ir vadovauju Lietuvos diplomatijai. Politikai turi tarti žodį, toks yra Seimo mandatas.

Tarp klausimų

Apie darbą: "Man darbas patinka. Aš jį myliu."

Apie hobį: "Nesmokite žemiau juostos. Penktadienį jau buvau sutaręs žaisti golfą su draugais, bet teks vykti į Moldovą."

Apie šeimą: "Džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo šeima, kuri kantriai toleruoja mano dažną nebūtį namuose. Mes esame komanda, kuri supranta ir remia mane."

Mėgstamiausias patiekalas: "Žalios salotos su alyvuogių aliejumi ir alyvuogėmis."

Mėgstamiausia knyga: "Pati prasmingiausia – Biblija. Pastaruoju metu skaitau beveik vien tik dokumentus ir temines knygas."

Mėgstamiausias filmas: "Ponas Bynas" – įrašė dukra į nešiojamąjį kompiuterį. O kada žiūrėjau filmą kino teatre – nepamenu, turbūt dar Londone su sūnumi."

Apie didmiesčius (dirbo ambasadoriumi Londone ir Vašingtone): "Aš kilęs ir užaugęs gražiausiame pasaulio kampelyje – Skuode. Visada mylėjau ir myliu provinciją, savo sodybą prie Indrajų ežero (nuotrauka puikuojasi ministro kabinete – red. past.). Didžiausias atsigavimas – pabūti kaime. Dideliais miestais niekada nesižavėjau."

Apie galimybę tapti eurokomisaru: "Beveik dvidešimt metų diplomatinėje tarnyboje mane išmokė: "Niekada nesakyk "ne" galimam pasiūlymui."

Evaldas Labanauskas