Naujienos

Inos Marčiulionytės kandidatūrą į UNESCO vadovo postą iškėlusi Lietuva kol kas neketina pasiduoti tvirtesnį politinį užnugarį turinčių kandidatų spaudimui, tikėdamasi, kad profesionalumu garsėjanti Lietuvos ambasadorė organizacijoje vėlesniuose balsavimo turuose gali tapti kompromisine figūra. "Kaip ir visada daugelyje rinkimų į tarptautines organizacijas, politinis aspektas labai didelis, vyksta rungtynės tarp valstybių, taigi vien kvalifikacijos nugalėti nepakanka", - BNS telefonu iš Paryžiaus sakė I.Marčiulionytė.

Diplomatai pripažįsta, kad mažas Lietuvos politinis svoris yra kliūtis siekti įtakingo posto, bet bent kol kas atsitraukti neketinama.

"Tiek oficialiai, tiek neoficialiai mums kitos valstybės sakė, kad I.Marčiulionytė yra viena iš profesionaliausių kandidačių, bet Lietuvai trūksta politinio svorio", - BNS sakė Lietuvos diplomatas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.

Pirmasis balsavimo turas dėl naujojo Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) generalinio direktoriaus numatytas kitą savaitę. Prieš jį buvo siūlymų Europos Sąjungos (ES) šalims paremti bendrą kandidatą, ypač kai paskutinę akimirką paraišką pateikė už išorės santykius atsakinga eurokomisarė Benita Ferrero-Waldner (Benita Ferero-Valdner), kuri užsienio žiniasklaidoje vadinama rimčiausia kandidate varžytis su prieštaringai vertinamu Egipto kultūros ministru Farouk Hosny (Faruku Hosniu).

Lietuva tokias idėjas bent kol kas vertina skeptiškai, pabrėždama, kad pirmajame ture valstybės tiesiog turės vykdyti pažadus dėl balsavimo, o realus kandidatų vertinimas turėtų atsispindėti vėliau.

"Praktikoje iki šiol nėra buvę, kad ES susitartų dėl vieno kandidato. Per pirmąjį turą vykdomi politiniai įsipareigojimai, aiškūs tarpvalstybiniai susitarimai, kai viena valstybė remia labiau kitą valstybę, o ne kandidatą. Per antrąjį turą pradeda aiškėti tikrasis kandidatų vertinimas, taigi ir po pirmojo turo tartis nerealu, nes rezultatai nerodys realios padėties", - sakė I.Marčiulionytė.

Pripažįstama, kad Lietuva ir buvusios užsienio reikalų ministrės Irinos Bokovos kandidatūrą iškėlusi Bulgarija sulaukė raginimų atsisakyti savo kandidatų, bet tokiam spaudimui kol kas nėra linkusios pasiduoti.

"Tam tikras spaudimas atsitraukti B.Ferrero-Waldner naudai jau buvo ir anksčiau, bet būtų neteisinga iš mūsų reikalauti atsitraukti paskutinėje rinkiminės kampanijos stadijoje, kai yra didelis įdirbis, įdėta daug pastangų bei resursų", - sakė Lietuvos diplomatas.

Devyni kandidatai UNESCO Vykdomosios tarybos sesijai prisistatys kitą pirmadienį, o pirmasis balsavimo turas numatytas rugsėjo 17 dieną. Laimėtoją lems paprastoji balsų dauguma, tačiau siekiant surinkti būtinus 30 balsų, galimi penki turai.

Istorija rodo, kad slaptų balsavimų rezultatai kartais būna labai netikėti. Buvęs generalinis direktorius Federico Mayor Zaragoza (Frederikas Majoras Saragosa) per pirmąjį balsavimo turą surinko vos tris balsus, bet buvo išrinktas generaliniu direktoriumi.

Realiausiu kandidatu laikomo F.Hosnio galimybes užimti atsakingą postą temdo antisemitiniais vadinami pareiškimai - pernai jis pažadėjo sudeginti Izraelio knygas Egipto bibliotekose. Paaiškėjus, kad netaps eurokomisare dar vienai kadencijai paskutinę akimirką netikėtai į kovą įsiliejusi B.Ferrero-Waldner taip pat nesugebėjo užsitikrinti vieningos paramos Europoje, ji sulaukė kritikos, esą naudoja komisaro portfelį savo rinkimų kampanijai.

"Egipto atstovas kol kas yra surinkęs daugiausia pažadų, jis dar 2007 metais pradėjo rinkimų kampaniją, o Egiptas yra didelė ir įtakinga valstybė. Nepaisant to, dar tikrai sunku pasakyti, ar jis nugalės. Kas kitas realiausias kandidatas - niekas negali pasakyti. Dėl Austrijos kandidatės - klausimas, kiek tai kitų valstybių nuomonė, kiek savireklama", - sakė I.Marčiulionytė.

Lietuvai lieka viltis, kad pradžioje nepasiekus politinio sutarimo, I.Marčiulionytė gali tapti kompromisine figūra, o kitos valstybės įvertins jos patirtį - I.Marčiulionytė yra UNESCO Vykdomosios tarybos vicepirmininkė, vadovauja vienam iš komitetų, yra buvusi prestižinio Pasaulio paveldo komiteto pirmininke.

Be to, kaip galimas privalumas įvardijamas tai, kad I.Marčiulionytė atstovauja valstybių grupei, iš kurios atstovų dar nebuvo išrinktas nė vienas UNESCO vadovas.

"Tikimės, kad I.Marčiulionytė gali tapti kompromisine figūra", - sakė diplomatas, o I.Marčiulionytė pabrėžė esanti "pasirengusi nors rytoj pradėti eiti pareigas".

Renkant generalinį direktorių, iš ES balsuos Prancūzija, Vokietija, Italija, Graikija, Liuksemburgas, Lietuva, Bulgarija, Vengrija, Portugalija ir Ispanija, savo balsą atiduos ir Norvegija.

UNESCO yra universali Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, įkurta iškart po Antrojo pasaulinio karo - 1945 m. lapkričio mėn. UNESCO savo veikla siekia prisidėti prie pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo vystant bendradarbiavimą tarp tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse.