Naujienos

Šią savaitę Danijai paskelbus apie savo pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai numatytas lėšas, Lietuvos viešoji erdvė greitai prisipildė palyginimų su planuojamu Lietuvos pirmininkavimo biudžetu. Užsimezgusi diskusija yra labai teisinga ir vyksta tinkamu laiku.

Iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai liko beveik pusantrų metų. Šiuo metu vyksta aktyvus pasirengimo etapas, kai mokomės iš jau pirmininkavusių valstybių patirties ir ieškome Lietuvos pirmininkavimui geriausių sprendimų. Mūsų šalis pirmą kartą stos prie ES Tarybos vairo, todėl vien tik pasirengimui turime skirti daugiau dėmesio ir resursų.

Didžioji dalis ES valstybių narių jau yra keletą kartų pirmininkavusios ES Tarybai. Pavyzdžiui, Danija tai darys jau septintąjį kartą. Mūsų kolegos turi pirmininkavimui reikiamus ekspertus, administracinius gebėjimus, parengtą susitikimų infrastruktūrą ir informacinių technologijų sprendimus. Būdami Europos Sąjungos naujokai tuo pasigirti negalime, todėl privalome dvigubai dirbti, kad galėtume sklandžiai pirmininkauti ES Tarybai 2013-aisiais.

2011 metais Lietuva baigė pirmininkavimą Demokratijų bendrijai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. Mūsų šaliai tai buvo labai gera patirtis ruošiantis ES pirmininkavimo užduočiai. Lietuvai ne tik pavyko būti aktyviai pirmininkei, koordinuoti daugiašalę veiklą, profesionaliai surengti du stambius tarptautinius susitikimus, bet ir visa tai atlikti turint labai mažą biudžetą. Lietuvos pirmininkavimo ESBO išlaidos siekia 8 mln. Lt. (2,3 mln. eurų), kai prieš mus pirmininkavęs Kazachstanas išleido apie 80 mln. Lt (23 mln. eurų), o šiemet prie organizacijos vairo stojusi Airija tam numato skirti 34,5 mln. Lt. (10 mln. eurų).

Po išsamių analizių ir konsultacijų tarp valstybės institucijų, Vyriausybė praėjusiais metais numatė Lietuvos pasirengimui pirmininkauti ES Tarybai ir pačiam pirmininkavimui skirti 214 mln. litų. Šis skaičius apima visų Lietuvos valstybės institucijų pirmininkavimo veikloms numatytas lėšas.

Lyginant su anksčiau pirmininkavusiomis šalimis, tai yra mažas biudžetas. Antai 2005 m. ES Tarybai pirmininkavusio Liuksemburgo biudžetas buvo 345 mln. Lt. (100 mln. eurų), 2006 m. Suomijos biudžetas siekė 260 mln. litų (75 mln. eurų), 2007 m. Portugalijos - 230 mln. litų (67 mln. eurų), 2008 m. Slovėnijos - 215 mln. litų (62 mln. eurų), 2009 m. Čekijos – 414 mln. litų (120 mln. eurų). 2011 m. antrąjį pusmetį pirmininkavusios Lenkijos preliminarios išlaidos – 383 mln. litų (111 mln. eurų).

Dauguma pirmininkavusių valstybių, ypač ES senbuvių, paprastai nurodo tik centralizuoto biudžeto išlaidas (didžiųjų susitikimų organizavimui, komunikacijai ir panašios išlaidos), tačiau atskirų institucijų vykdomos veiklos išlaidos, tokios kaip renginių, ekspertų lygio susitikimų, nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje plėtros ar saugumo užtikrinimo finansavimas, į šias sumas neįtraukiamos.

Šiuo metu pirmininkaujanti Danija nurodo pirmininkavimui – susitikimų organizavimui ir komunikacijai – skirsianti apie 35 mln. eurų (121 mln. litų), tačiau į šią sumą neįskaičiuoja Danijos ministerijų iš einamųjų metų asignavimų pirmininkavimui skiriamų lėšų. Lietuva toms pačioms veikloms – susitikimų organizavimui ir komunikacijai – numato išleisti kur kas mažiau lėšų negu Danija – 20,7 mln. eurų (71 mln. litų). Viešai nepaminėta, kad vien Danijos aplinkos ministerijos pareigūnų vizitams į trečiąsias šalis numatyta skirti 3,5 mln. eurų (12 mln. litų), pirmininkavimo laikotarpiu ši institucija suplanavo įdarbinti papildomai 50 pareigūnų.

Europos Sąjungos šalys naudoja skirtingus būdus savo biudžetams skaičiuoti ir nevienodai juos pristato viešumoje. Dažnai biudžeto pristatymas tampa vienu pagrindinių viešųjų ryšių instrumentų.
Lietuva savo pirmininkavimo biudžeto planus nusprendė atskleisti iš anksto, likus maždaug dvejiems metams, kad jie būtų pagrindas nuosekliems ir konstruktyviems debatams. Kviečiame visuomenę, politikus ir žiniasklaidą diskutuoti, kaip Lietuva su turimais resursais galėtų geriau pasirengti pirmininkavimui ES Tarybai, kuris yra ne privilegija, o kiekvienos valstybės narės pareiga.

Mūsų atvirumas turi būti panaudojamas ne šios Lietuvos pareigos kompromitavimui spekuliuojant plikais skaičiais. Mūsų tikslas – įtraukti visus, neabejingus Lietuvos gerovei ir narystei ES, ieškant atsakymų į esminius klausimus: kaip mes

pasinaudosime atsiveriančiomis galimybėmis atnaujinti mūsų valstybę ir jos valdymą, įtvirtinti Lietuvą ES ir užtikrinti geresnį atstovavimą jos interesams.

Remigijus Motuzas, URM Pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktorius