Naujienos

Praėjusį šeštadienį, 3 val. nakties, Pasaulio lietuvių centre, įsikūrusiame Lemonte, ketvirtą kartą surengtas Nacionalinio diktanto rašymas. Patikrinti gimtosios kalbos žinias pasiryžo 27 Čikagoje ir jos apylinkėse gyvenantys lietuviai. Lietuvių kalbos puoselėjimo akciją surengė Lietuvos Respublikos Generalinis konsulatas Čikagoje. Nacionalinio diktanto dalyviai rašė Vytauto V. Landsbergio tekstą „Partizanas“. Pernai diktanto dalyviai išrinko gražiausią lietuvišką žodį - "ačiū". Šiemet bus renkamas smagiausias lietuviškas ištiktukas.

Lietuvių kalbos žinių patikrinimas rengiamas 28 šalyse - Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Rusijoje, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur.

Šiemet, priešingai nei ankstesniais metais, į šią akciją buvo kviečiami ir moksleiviai. Savanoriškai diktantą rašę moksleiviai bus vertinami atskirai nuo kitų Nacionalinio diktanto dalyvių.

Kaip ir praėjusiais metais, Čikagos priemiestyje įsikūrusi lietuvių įmonė „Goodwill Insurance, Mortgage ir Real Estate“ geriausiai Nacionalinį diktantą 2009 m. Čikagoje parašiusiam lietuviui įsteigė apdovanojimą. Nugalėtojui verslininkai įteiks prabangų plunksnakotį.

Pakeitė rašymo vietą

Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė džiaugėsi gausėjančiomis lietuvių kalbos entuziastų gretomis. Į pirmąjį užsienyje surengtą diktanto rašymą 2007 m. susirinko 8 žmonės, 2008 m. diktantą rašė dvigubai daugiau lietuvių kalbos puoselėtojų – 16. Šiemet viso pasaulio lietuvių šventėje dalyvavo 27 Čikagos lietuviai.

Pastaruosius du kartus Nacionalinio diktanto rašymas vyko Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate, įsikūrusiame Čikagoje. Šiemet gimtosios kalbos puoselėtojai buvo pakviesti į Pasaulio lietuvių centrą Lemonte.

„Nacionalinio diktanto rašymo vietą pakeisti nusprendėme dėl dviejų priežasčių. Pasaulio lietuvių centre – daugiau erdvės, galima sutalpinti didesnį kiekių žmonių, - kalbėjo Skaistė Aniulienė. – Taip pat neseniai iš JAV lietuvių sulaukiau laiško, kuriame jie pateikė kelis pastebėjimus ir pasiūlė keisti renginio vietą“.

Generalinė konsulė tikino, jog tai, kur idealiausia būtų rengti diktanto rašymą, sunku nuspręsti. Pasak jos, tie, kurie praėjusiais metais Nacionalinį diktantą rašė Čikagos centre, šiemet į Lemontą atvykti atsisakė motyvuodami tuo, jog kelionės atstumas – per didelis. Kiti, atvirkščiai, džiaugėsi, jog akcija vyko netoli jų gyvenamosios vietos.

„Norime būti lankstūs. Galbūt kitais metais Nacionalinį diktantą rašyti sukviesime į kitą vietą“, - sakė Skaistė Aniulienė.

Pusė dalyvių - studentai

Daugiau negu pusę gimtosios kalbos entuziastų, pasiryžusių trečią valandą nakties susirinkti Pasaulio lietuvių centre, sudarė moksleiviai ir studentai. Lietuvių studentų asociacijai, savo veiklą pradėjusiai Ilinojaus universitete Čikagoje (UIC), į akciją pavyko sukviesti 14 jaunuolių. Asociacijos lyderiai Tadas Stonkus ir Paulius Vertelka tikino, jog nebuvo lengva savo bendraamžius įtikinti naktį atvykti į Lemontą. Atsirado ir tokių, kurie pažadėjo prisijungti, tačiau vidurnaktį nepajėgė pakilti iš lovos.

„Mūsų tikslas buvo sukviesti visus savo draugus, pažįstamus, asociacijos narius, kurie mokosi universitete ar dar tik rengiasi studijuoti. Norėjome įrodyti, jog Čikagos lietuvių jaunimui gimtoji kalba yra svarbi. Nacionalinį diktantą rašė 14 jaunuolių. Mūsų nuomone, tai yra neblogas pasiekimas“, - kalbėjo lietuvių studentų asociacijos lyderiai.

Vaikinai tikino, jog savo bendraamžius prie akcijos prisijungti kvietė įvairiais būdais – skambindami telefonu, rašydami pranešimus „Facebook“ internetinėje svetainėje.

„Skambinau savo draugams ir klausiau, ką šie žada veikti šeštadienį, apie trečią valandą nakties. Kai šie atsakydavo, jog konkrečių planų neturi, pareikšdavau : „Žinau, ką tą naktį veiksi – rašysi Nacionalinį diktantą“, - juokėsi Paulius Vertelka. – Su kai kuriais kalbėtis tekdavo griežčiau, nes nelengva buvo įtikinti, jog tą naktį neverta miegoti“.

Pasipuošė lietuviška atributika

Nacionalinio diktanto dalyviai, pradėję rinktis likus 40 – čiai minučių iki rašymo pradžios, buvo linksmai nusiteikę ir vieni kitų klausinėjo, ar šie pasikartojo lietuvių kalbos gramatikos taisykles. Didžioji dalis jų baiminosi, jog nesugebės prisiminti gimtosios kalbos rašybos subtilybių bei taisyklingai valdyti šratinuką.

Lietuvių studentų asociacijos nariai pasipuošė įvairia tautine atributika – marškinėliais, kepuraitėmis. Linksmai nusiteikę jaunuoliai savo bei kitų Nacionalinio diktanto dalyvių skruostus nuspalvino Lietuvos vėliavos spalvomis.

„Tai – pirmas diktantas, kurį rašiau po šešerių metų petraukos. Iš pradžių labai jaudinausi, tačiau palaipsniui pavyko prisiminti visus kablelius bei nosines raides, - kalbėjo Tadas Stonkus. – Tiesą sakant, ši akcija atgaivino prisiminimus apie mokyklą, kurią lankiau Lietuvoje, vykusias pamokas bei namų darbus“.

Nemaža dalis renginio dalyvių tikino, jog Nacionalinio diktanto tekstas buvo ne itin sudėtingas. Tiesa, kai kurie nebuvo tikri, ar teisingai parašė tekste pasitaikiusius retai vartojamus žodžius. Tie, kurie Nacionalinį diktantą rašė praėjusiais metais, tvirtino, jog šiemet tekstas pasitaikė šiek tiek lengvesnis.

„Mesk plytą, imk knygą“

Lietuvių studentų asociacijos lyderiai pažymėjo, jog neretai tautiečiai, studijuojantys Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose, yra nutolę nuo lietuviškos veiklos. Pasak jaunuolių, ateityje jie planuoja surengti daugiau akcijų, renginių, kurių metu jaunimas įrodytų, jog jiems rūpi gimtoji kalba, lietuvių kultūra.

„Siekiame, jog kuo daugiau tautiečių pradėtų mokytis. Netgi buvome sugalvoję šūkį „Mesk plytą, imk knygą“. Nenorime nieko įžeisti, gerbiame kiekvieną profesiją ir sunkų žmonių darbą. Tačiau jaunimas turėtų suvokti, jog statybos nėra vienintelė išeitis. Trokštame, jog kuo daugiau jaunų žmonių įsitrauktų į akademinę veiklą“, - teigė studentai.

Lietuvių studentų organizacija geriausiai diktantą Čikagoje parašiusiam moksleiviui ar studentui padovanos suvenyrinius marškinėlius.

Kamilė Nemeikaitė, ''Vakarų'' korespondentė