Naujienos

Užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis tikina, kad ir daugelis kitų valstybių turi problemų su kaimynais. Ministras apie tai kalbėjo su IQ politikos redaktoriumi Tomu Janeliūnu.

Kaip vertinate Baltarusijos opozicijos atstovų pareiškimus Vilniuje, kurie Lietuvai ir Lenkijai vos ne ultimatyvia forma pareikalavo nutraukti bent kokius santykius su dabartine Baltarusijos valdžia, nes tik taip būtų parodyta parama demokratijai Baltarusijoje?

– Manau, kad tai yra emocionalūs pareiškimai. Tie, kurie kalba, patys supranta, kad taip nebus ir negali būti. Galbūt aš kalbėčiau taip pat, jei būčiau opozicijoje ir kiekvieną dieną jausčiau režimo alsavimą į nugarą. Tokiu atveju ir aš santūrumo turėčiau mažiau. Todėl galima suprasti Baltarusijos opozicionierius. Kita vertus, Baltarusijos režimas yra puikiai apšviestas. Visas Vakarų pasaulis stebi, kas vyksta Baltarusijoje. Tokioje šviesoje opozicijos Baltarusijoje atstovai yra santykinai saugesni nei kitose autoritarinėse valstybėse ar pasaulio užmirštuose konfliktuose, kur kasdien žudomi žmonės. Jų priekaištai yra suprantami, tačiau siūlymai – nerealūs. O kol kas sankcijos Baltarusijai neveikia, nes Rusijos kuriama bendra muitų erdvė leidžia išvengti daugelio ekonominių sankcijų. Reikia kažko daugiau. Deja, iki šiol nebuvo sukurta bendra informacinė politika Baltarusijos atžvilgiu, skirta ne tik Baltarusijos opozicijai, bet ir visai visuomenei.

Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis neatvyko į Vilnių – tarsi demonstratyviai laikydamasis savo pažado nesirodyti Vilniuje, kol nebus patenkinti Lietuvos lenkų reikalavimai. Neseniai ir D. Tuskas laiške A. Kubiliui teigė, kad nemato prasmės kurti dvišalių ekspertų komisijų ir ieškoti kompromisų. Lenkų dalyvavimo Visagino AE projekte sustabdymas irgi nedidina entuziazmo. Ar tai ženklai, kad jokių prošvaisčių gerinti dvišalius santykius artimiausiu metu nebus?

– Prošvaisčių priimti nemotyvuotus kaltinimus visada yra. Tačiau aš visada stebiuosi tokiais procesais, kurie atsikartoja primindami Sovietų Sąjungos istoriją. Manoma, kad tam tikru spaudimu darant įtaką mūsų vidaus politikai galima kažką pasiekti. Jei Sovietų Sąjungai, Rusijai to nepavyko padaryti, niekam tai nepavyks. Mes esame sena valstybė, turime gilias valstybingumo tradicijas, tad kol galėsime, tikrai nedarysime jokių nemotyvuotų nuolaidų. Tai, kad atsirado įtampos, yra ne Vilniaus kaltė ar sąmoningas noras bloginti santykius. Toks jausmas, kad mūsų partneriai įsistūmė į kampą, iš kurio išeiti bus labai sunku. Kita vertus, mūsų vyriausybė labai aiškiai pasakė: įvairius klausimus su savo piliečiais, nesvarbu, ar jie priklauso tautinei mažumai, ar ne, mes spręsime patys. Mums nereikia „vyresniojo brolio“. Tai rami, ori pozicija.

Tačiau įtampa aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose galiausiai gali persiduoti ir paprastiems žmonėms. Kaip vertinate apklausų rezultatus, kuriuose pastebima didesnė visuomenės netolerancija lenkams? Ar žaidžiant politinėmis ambicijomis nekenkiama ilgesnio laikotarpio procesams pačioje visuomenėje?

– Aš optimistas, tikiu posakiu, kad piliečių ar tautų socialinė atmintis trumpa. Manau, kad pasikeis retorika, atsiras daugiau geranoriškumo, noro įsiklausyti ir pasitikėjimas sugrįš. O šiuo metu žiniasklaida, interneto erdvė suteikia galimybių geometrine progresija dauginti negatyvą. Ta retorika, kurią mes girdime kasdien, sulaukia žmonių reakcijos, nors ji ir yra neadekvati.

Pastaruoju metu net ir su latviais atsirado tam tikrų įtampos ženklų: ne tik dėl „Snoro“ bankroto, bet ir dėl Latvijos energetikos ministro akibrokšto blokuojant ES sprendimą dėl elektros tinklų sinchronizavimo. Ar bendraujant su latviais viskas gerai?

– Jei pažiūrėtume į bet kurią valstybę ir jos santykius su kaimynais, pamatytume, kad Lietuva nėra išimtis. Net ir mūsų kaimynystėje visi kaimynai turi problemų su kaimynais. Tačiau mane nudžiugino latvių premjero V. Dombrovskio reakcija į galimą Lenkijos pasitraukimą iš Visagino AE projekto, kai jis patvirtino latvių paramą šiam projektui. Tai rodo valstybinį supratimą, išlieka supratimas apie gyvybinius valstybių interesus. Mes neprieštaraujame ir norui turėti Baltijos valstybėse suskystintų dujų terminalą, kuris būtų remiamas ES lėšomis. Esame pasakę, kad paremsime Latviją ir patys nepretenduojame į tokiam projektui galimai skiriamą ES lėšų dalį. Tačiau mums taip pat reikia greito, mažo, efektyvaus terminalo, nes šiuo metu mokame didžiausią kainą Europoje už rusiškas dujas.

Tomas JANELIŪNAS