Naujienos

Ne paslaptis, kad pastaruoju metu lietuviškų renginių Čikagoje knibždėte knibžda. Neretai organizatoriai skundžiasi, kad datų koordinacijos nebuvimas dažnai nulemia tai, jog net ir labai geruose renginiuose nesusirenka pakankamai žiūrovų. Dėl to, apie ką buvo nepagalvota pradžioje, rengėjai vėliau kaltina vieni kitus, žiūrovai – rengėjus, o koncertuojantys artistai išvažiuoja susidarę nuomonę, kad Čikagoje „niekam nieko nebereikia“. Tačiau, paklausę entuziastiškesnių renginių lankytojų, išgirsime, kad taip nėra. „Renginių tikrai reikia, - sako jie. - Kas į juos vaikščiojo, tas ir tebeeina. – Dažniausiai, jeigu nesusirenka žmonės, reiškia, kad keli renginiai vyksta vienu metu. Bet čia jau – organizatorių problema. Nejaugi jie negali tarpusavyje susitarti?“

Todėl, kai į akis pakliuvo skelbimas apie birželio 5-6 dienomis organizuojamą „Lietuvos dieną“, iš karto atėjo mintis apie dar vieną „nesusitarimo“ pavyzdį. Juk kaip neprisiminsi pernai beveik vienu metu vykusių tradicinių Joninių ir naujo sumanymo – „Lietuvių diena“. Tad nejaugi šiemet birželį – dar vienos „dienos“?

Kad tokie nuogąstavimai bereikalingi, teigia šių metų „Lietuvos dienos“ organizatoriai – PLC direktorius Artūras Žilys ir Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje administratorius Ramūnas Astrauskas. „Mūsų renginys nedubliuoja nei Joninių, nei pernykščių „Lietuvių dienų“, – sako jie. – „Lietuvos diena“ nėra tradicinis tautiškas lietuviškas pasilinksminimas, ji labiau orientuota į amerikietišką publiką, į lietuviškos kultūros pristatymą ir į tai, kaip mes save matome toje aplinkoje, kurioje gyvename. Net mūsų pranešime spaudai rašoma, jog „pasauliui esame ir galime būti įdomūs etniniu išskirtinumu, istorija, kultūra bei tradicijomis“.

Įdomios mintys gimsta  panašiu metu

Organizatorių paklausus, kaip gimė tokio renginio idėja, paaiškėjo įdomus faktas. Pasirodo, tas pats sumanymas panašiu metu kilo skirtingiems žmonėms. Pasaulio lietuvių centro direktorius Artūras Žilys pasakojo, kad apie lietuvių kultūrą bei istoriją reprezentuojančias lietuvių dienas Čikagoje jau kelis metus kalba ilgametis PLC veikėjas, tarybos narys bei rėmėjas Donatas Siliūnas, vis pasvarstydamas, kodėl airiai ar vokiečiai gali turėti savo tautines dienas, o lietuviai ne. Tačiau ir geroms idėjoms įgyvendinti reikia šiek tiek daugiau nei gerų norų. Ir tas „šiek tiek daugiau“ atsirado šiemet, kai PLC vairą į savo rankas perėmė naujas direktorius, o Centras tapo pažangesnis ir modernesnis.

 A. Žilys papasakojo apie savo nustebimą, kai pagaliau su D. Siliūnu nuvažiavę į LR generalinį konsulatą Čikagoje ir išdėstę savo sumanymą, iš konsulato administratoriaus Ramūno Astrausko išgirdo, kad „jie pavogė konsulato idėją“. „Žinoma, apie vagystę buvo kalbėta juokais, – pripažįsta Žilys. – Bet, pasirodo, kažką panašaus į „Lietuvos dieną“ planavome ne tik mes.“

R. Astrauskas sakė, kad jiems tokio renginio idėja kilo ne per seniausiai, apsilankymo pas Čikagos merą Richard Daley metu. „Pareigas ėmus eiti naujajai generalinei konsulei Skaistei Aniulienei, ji nuvažiavo susipažinti su miesto meru, o aš ją lydėjau, – prisimena R. Astrauskas. – R. Daley kaip visada buvo draugiškas ir gerai nusiteikęs. Konsulė su meru pradėjo kalbėtis apie įvairius miesto gyvenimo aspektus, apie visuomeninį lietuvių gyvenimą, per ilgus metus jų paliktą pėdsaką Čikagoje ir t.t. Be to, R. Daley yra gyvenęs Bridgeporte, kur dabar gyvenu aš, todėl temų pokalbiui netrūko. Pamažu konsulė merui užsiminė apie galimybę imti rengti Čikagoje lietuvių dienas – tokias, kokias jau daug metų rengia kitos Čikagos tautinės bendruomenės. O merui pasakius, kad tokiam renginiui jis leistų naudotis centrine miesto aikšte – Daley Plaza ir čia iškeltų lietuvišką vėliavą, pasidarė aišku, kad atsisakyti tokios galimybės negalima.“

Kodėl neparduoti geros idėjos?

„Lietuvos dienos“ Čikagoje koordinatoriui R. Astrauskui padeda jo kolegės vicekonsulė Vilma Mikėnienė, atsakinga už verslininkų koordinavimą, ir generalinės konsulės padėjėja Agnė Vertelkaitė, atsakinga už renginio kultūrinę dalį. R. Astrauskas neneigia, kad „Lietuvos diena“ savo užmoju nepretenduoja būti centriniu Lietuvos tūkstantmečio JAV renginiu, tačiau vis dėlto „norėtų eiti po šia vėliava“. „Amerikiečiams patinka skambios datos, tad kodėl gi tokios datos nepardavus? – klausia jis. – „Millenium of Lithuania“ skamba patraukliai“. Tačiau kartu renginio koordinatorius pripažįsta, kad jeigu „Lietuvos diena“ būtų pradėta ruošti anksčiau ir tam būtų turėta daugiau lėšų, ji būtų buvusi kitokia. „Fantazuoti galima daug apie ką, – šypsosi konsulato administratorius. – Aš įsivaizduoju, kaip miesto aikštėje stovi didžiuliai monitoriai, kuriuose demonstruojami Lietuvos istorijos vaizdai, kaip koncertuoja geriausi mūsų atlikėjai ir t.t. Tačiau tam reikia labai daug pinigų. Šiemet mes jų turime nedaug, todėl teks tenkintis kuklesne programa. Ir tai, ačiū Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, kad tokiais sunkiais metais mus parėmė. Jeigu ne jų skirtos lėšos, mes šio renginio apskritai nebūtume galėję daryti. Tai kas, kad miesto aikšte ir scena naudojamės nemokamai, mums vis tiek kainuoja šventės dalyvių civilinės atsakomybės draudimas, aparatūros nuoma bei kiti smulkesni dalykai. Be pagalbos iš Lietuvos mes nebūtume išsivertę.“

Pasak R. Astrausko, birželio 5-osios „Lietuvos diena“ yra orientuota į miesto centre gyvenantį arba dirbantį amerikietį. Ji prasidės 11 val. atidarymu ir truks iki 3 val. Nuo 12 iki 1 val. bus rodoma kultūrinė programos dalis, kurią režisuoti apsiėmė aktorė Audrė Budrytė ir muzikantas Kęstutis Stančiauskas ir kurios pagrindinė idėja – trumpai perbėgti 1000 Lietuvos istorijos metų. Programoje dalyvaus jau minėti A. Budrytė ir K. Stančiauskas su grupe „Streetdancers“, vaikų teatras „Pasaka“, vaikų šokių kolektyvas „Dance Duo“ bei kt. Vėliau veiks lietuviškų prekių mugė. Joje dalyvaus dailininkai Vygaudas Ežerskis, Viktorija Tarapinaitė, Aušrinė Kerr, Irena Šaparnienė bei Edita Amenavičiūtė. Savo verslą pristatys kompanija „Vytis Tours“, „Lietuvėlė“ prekiaus knygomis bei įvairia lietuviška atributika, lietuvių verslininkai – lietuviškais maisto produktais. Valgį ruoš restoranas „Kunigaikščių užeiga“. Renginio organizatorių nuomone, kol kas būtent jie  yra geriausiai pasiruošę aptarnauti didelius renginius. Na, o į klausimą dėl alkoholinių gėrimų R. Astrauskas atsakė, kad  alkoholiu prekiauti Čikagos centre yra per brangu. Be to, tai nelabai atitinka pačią renginio idėją ir paros metą, kada jis vyks. 

PLC derino laiką prie Čikagos

„Kai sužinojome, kad su konsulatu mąstome apie panašius renginius, natūraliai kilo mintis juos sujungti, - sako PLC direktorius A. Žilys. - Supratome, kad dviejų panašių  renginių daryti neverta, nes ir taip jų kartais vyksta per daug. Žmonės nepatenkinti, kai nori nueiti ir vienur, ir kitur, o turi rinktis. Todėl nusprendėme, kad „Lietuvos diena“ bus bendras mūsų renginys, tik rengsime ją skirtingose vietose. Ir programa dėl skirtingos publikos bei nevienodų pravedimo galimybių bus šiek tiek kitokia.“

Beje, pasak A. Žilio, renginio data visiškai priklausė nuo to, kada konsulatas gaus miesto aikštę. PLC, turėdami savo patalpas, dėl datos galėjo visiškai nesijaudinti. „Tiesa, -  prisimena jis, - iš pradžių buvo galvota net ne apie dvi, o apie tris dienas. Sekmadienį „Lietuvos dieną“ buvo numatę surengti ir šiaurės lietuviai – Waukegan Lake County Lietuvių Bendruomenė. Tačiau vėliau jiems kažkas neišėjo, tad likome tik mes su konsulatu.“

 Šventei surengti buvo sudarytas organizacinis komitetas, susidedantis iš UIC Lietuvių Studentų Asociacijos, JAV Lietuvių Jaunimo Sąjungos, LSS Čikagos Tuntų, JAV LB Lemonto apylinkės, Lietuvos Vyčių, „Pasakos“ vaikų teatro ir PLC atstovų. Centro direktorius pabrėžė, kad be kultūrinio šviečiamojo tikslo, „Lietuvos dienai“ keliama ir dar viena užduotis: pasistengti į lietuvišką kultūrinę veiklą įtraukti kuo daugiau jaunimo – studentų bei mokinių. Beje, naudodamasis proga, jis išreiškė norą PLC vardu padėkoti už pagalbą Vyčiui Bizauskui, „Delta Graphics“ kompanijos prezidentui už specialiai Centrui pagamintą ir padovanotą nuorodų ženklą.

Neįprastai maža kaina – $5

Pasak Centro direktoriaus, Lemonto renginys šiek tiek skirsis nuo Čikagos. Pirmiausia jis bus daug ilgesnis – tęsis nuo 10 val. ryto iki 8 val. vakaro. Be oficialiosios kultūrinės programos, kuri didele dalimi bus tokia pati, kaip ir miesto centre, Lemonte dalyvaus daugiau kolektyvų. Jie atliks ne tik kultūrinę pažintinę programą, tačiau ir programą, skirtą paprasčiausiam pasilinksminimui.Bus prekiaujama lietuviškais valgiais, „lengvu“ alkoholiu – alumi bei vynu.

Paklaustas, kodėl tokia stebėtinai maža bilieto kaina, A. Žilys atsakė, kad priežastis kaip visada ta pati: taip į šventę tikimasi pritraukti kuo daugiau žiūrovų. „Norime, kad kuo daugiau žmonių pamatytų mūsų darbo rezultatus. Beje, tikimės sulaukti jų apie 1000. Laimė, kad visi artistai sutiko koncertuoti nemokamai, kitaip tokia bilieto kaina nebūtų įmanoma. Tačiau ir dabar reikia galvoti apie biudžetą, negalime renginio daryti visiškai nemokamai. Turime nemažai išlaidų, kurių, atrodo, net ir nesimato. Reikia nuomoti sceną, aparatūrą, kėdes, lauko tualetus, mokėti aptarnaujančiam personalui. Teks samdyti policiją, parūpinti autobusą, kuris vežios žmones. Todėl $5 kaina mums šiek tiek pagelbės, o iš kitos pusės, ji bus prieinama kiekvienam žiūrovui netgi šiuo nelengvu laikotarpiu.“ A.Žilys teigė, kad jau dabar tariamasi su policija, kaip išspręsti vieną didžiausių PLC problemų – automobilių statymo klausimą. „Labai nenorime turėti nemalonumų su aplinkiniais gyventojais. Praeityje daug kartų esame gavę nusiskundimų, jog automobiliai pastatomi vos ne privačiuose kiemuose. Apie tai galvojame iš anksto ir policija ruošia draudimo ženklus aplinkinėse gatvėse. Vienintelė vieta, kur šventės dalyviai galės pasistatyti savo automobilius, – River Valley mokykla Lemonte 127 ir State gatvių sankryžoje. Šios mokyklos aikštelę mes nuomojame, o šventės lankytojus iki Pasaulio lietuvių centro vežiosime mokykliniu autobusu. Taigi, mes esame pasiruošę, - baigė jis.- Dabar laukiame jūsų!”

Audronė SIMANONYTĖ