Naujienos

Į naują etapą žengianti NATO vis didesnį dėmesį skiria ir energetiniam saugumui. Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas Šiaurės Atlanto Taryboje ambasadorius Linas Linkevičius interviu Eltai teigė neabejojąs, kad ši tema gali rasti atgarsį ir būsimojoje Aljanso strateginėje koncepcijoje.

ELTA su ambasadoriumi L. Linkevičiumi kalbėjosi apie naujus iššūkius ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą Strasbūre ir Kelyje, kuriame, tikimasi, bus suteiktas impulsas naujos Aljanso strateginės koncepcijos formavimui. NATO strateginė koncepcija - svarbiausias Aljanso veiklos gaires apibrėžiantis dokumentas, kuriame įvardijami pamatiniai jo tikslai, saugumo uždaviniai, pateikiamos Aljanso karinių pajėgų raidos gairės, įvertinami NATO santykiai su kitomis šalimis ir regionais, besikeičianti tarptautinio saugumo aplinka.

- Artėjančiame viršūnių susitikime šešiasdešimtmetį minėsianti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija žengia į naują strateginį etapą. Kokie žingsniai bus žengti šiame susitikime? Kaip juose atsispindės Lietuvos interesai?

- Šventinis NATO viršūnių susitikimas vyks balandžio 3-4 dienomis simboliškai dviejose šalyse - Vokietijos ir Prancūzijos miestuose ant Reino Strasbūre ir Kelyje. Per tokius renginius būdavo rengiami susitikimai su partneriais, o šiame viršūnių susitikime dalyvaus išskirtinai tik Aljanso narės.

Tikimasi, kad per jį valstybių vadovai duos impulsą parengti naują NATO saugumo strategiją. Dabar galioja 1999 metų versija. Per šį laikotarpį buvo įvairių pokyčių, atsirado naujų iššūkių, naujų užduočių, ir tai turėtų atsispindėti. Tikimasi, kad bus pakartota Aljanso paskirtis: kodėl mes esame, kas mes esame, kokie svarbiausi mūsų tikslai?

Lietuvai ir daugumai šalių svarbūs interesai, dėl ko Aljansas ir susikūrė, tai yra kolektyvinė gynyba, transatlantiniai ryšiai, penktasis straipsnis, gynybos įsipareigojimai lieka. Atsiranda papildomų iššūkių: daugiau partnerių, daugiau narių, didesnių pajėgumų būtinybė, dalyvavimas operacijose.

Per viršūnių susitikimą valstybių vadovai priims tam tikrų dokumentų - vadinamąją saugumo deklaraciją, kuri bus įžanga į būsimąją saugumo strategiją, tradicinį komunikatą, kuriame aptars visus klausimus, kur mes esame šiuo metu Aljanse, bei pareiškimą dėl Afganistano, nes jame vykstanti operacija yra pagrindinė prioritetinė NATO operacija. Tai neturi būti vien Aljanso rūpestis. Afganistano iššūkiai svarbūs ne tik NATO, bet ir Europos Sąjungai, Jungtinėms Tautoms.

Aljanso indėlis čia labai svarbus. Afganistane dirba 26 provincijų atkūrimo grupės, vienai iš jų vadovauja Lietuva. Vadinasi, šioje istorijoje nesame vien statistiškai, o turime labai aiškias užduotis, ir mūsų darbas yra vertinamas.

- Ar gali strateginiame Aljanso dokumente būti įtraukta ir Lietuvai ypač svarbi energetinio saugumo tema?

- Net neabejoju, kad tai bus minima. Šių dalykų mūsų kasdienybėje - vis daugiau jau nuo 2006 metų viršūnių susitikimo Rygoje. Gyvenimas parodė, kad energetiniai klausimai yra svarbūs ne tik ekonominiu, bet ir saugumo aspektu.

Anksčiau dėl energetinio saugumo buvo ginčų, kad gal tai ne visai Aljanso objektas, o dabar matome, kad implikacijos saugumui labai didelės, ir to įrodinėti nereikia. Lietuva yra suinteresuota šį klausimą palaikyti darbotvarkėje, neabejoju, kad apie jį bus diskutuojama.

- Kaip NATO gali prisidėti stiprindama energetinį saugumą?

- Nagrinėdama pasekmes. Saugumas yra labai plati sąvoka. Jeigu Aljanso tikslas yra rūpintis savo šalių saugumu, o tam tikri energetinės politikos aspektai gali jį sumažinti arba sukelti grėsmę, vadinasi, tai yra Aljanso nagrinėjimo objektas.

Aljansas gali prisidėti ne vien prie tam tikrų strateginių objektų fizinio saugumo užtikrinimo, bet ir teikiant rekomendacijas vyriausybėms. Galėtų būti keičiamasi ir žvalgybine informacija.

- Ar atsiliepia Aljansui ekonominis sunkmetis?

- Žinoma. Pirmiausia krizė atsiliepia finansiškai, o tai persiduoda programoms. Lėšų reikalauja tiek operacija Afganistane, tiek bendrai ginkluotųjų pajėgų pasirengimas, pajėgumai. Kai kas sako, kad reikia daryti daugiau su mažesniais ištekliais. Tas iššūkis yra sudėtingas, stengiamasi išnaudoti tai, ką turime, bet neatsisakyti užduočių. Tie klausimai yra nuolat nagrinėjami. Aljansas vadovaujasi principu, kad biudžetas neaugtų, ir įvertinant krizę, stengiamasi perskirstyti lėšas prioritetinėms sritims.

- Šiemet Lietuvos gynybos biudžetą sudaro 1,01 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, o pagal įsipareigojimus NATO turėtų būti 2 proc. Ar girdite dėl to kritikos?

- Gal tos kritikos būtų gerokai daugiau, jei nebūtume aktyvūs tarptautinėse operacijose ir pirmiausia, žinoma, Afganistane. Kritika slopsta todėl, kad mes racionaliai naudojame tą biudžetą, kurį turime, ir nesame našta Aljansui, o, priešingai, įnešame tam tikrą indėlį į bendrą prioritetinę operaciją.

Tokių priekaištų, aišku, yra, mūsų ekspertai nuolat sulaukia priekaištų dėl to, kad mes nevykdome įsipareigojimų. Lyginant statistiškai, mūsų rodikliai menkiausi Europoje.

- Kalbant apie misijas, gal ketinama iš kur nors atitraukti, perdislokuoti pajėgas?

- Kiek žinome tendencijas, Afganistane misija lieka prioritetine, ir nemažinsime savo dalyvavimo, dėmesio ten. Gal labiau koncentruosimės į tą misiją, mažiau į kitas. Norima didesnės kokybės, o ne švaistyti išteklius.

Afganistanas yra prioritetas visam Aljansui, nes jis buvo terorizmo šalis, dabar centrai nusikėlė į kaimynines šalis, ir narkotikų židinys. 95 proc. į Europą patenkančių narkotikų yra iš Afganistano. Tai yra pakankama priežastis, kodėl Aljansas ir visa tarptautinė bendruomenė ten yra aktyvi.

Žvelgiant iš Lietuvos pozicijos, jis neatrodo toks artimas mūsų šaliai. Afganistanas toli geografiškai, narkotikų ne tiek daug užplūsta kaip kitur, bet tai yra iššūkis visam Aljansui, ir mūsų indėlis yra tam, kad galėtume teisėtai ir moraliai naudotis tuo, ką turime - savitarpio gynybos garantijomis.

- Ar nukreiptas dėmesys į Afganistaną nereiškia, kad truputėlį mažiau matomas Baltijos šalių korpusas?

- Nemanau, kad sumenkėja dėmesys, nes niekas neatsisako savo kertinių įsipareigojimų - savitarpio gynybos, kolektyvinio saugumo. Tiesiog daugiau kalbame apie tai, kur yra problemų, ir atvirkščiai, jei jų nėra, apie tai mažiau kalbama. Nemanau, kad dėl to turėtume skųstis. Jeigu yra ramiau, nėra konfliktų, mūsų visų tikslas yra pasiektas.

- Į NATO karines pajėgas grįžta Prancūzija. Kaip ją sutinka Aljansas?

- Prancūzija nuo pat pradžių yra NATO narė, tik 1966 metais pasitraukė iš karinių struktūrų. Tai buvo generolo Šarlio de Golio (Charles de Gaulle), tuometinio Prancūzijos prezidento, ambicijų parodyti tokį savitą kelią realizavimas. Po 43 metų jie grįžta į karines struktūras.

Politikoje dėl to nelabai keičiasi situacija, bet tai vertinama teigiamai. Visada smagiau, kai kas nors grįžta negu palieka. Tai rodo organizacijos, į kurią grįžtama, sveikumą. Jie dalyvaudavo tik politinėse diskusijose, tačiau neturėjo savo atstovo gynybos planavimo komitete, pareigų karinėje grandyje. Jie dalyvaudavo operacijose, bet nedalyvaudavo priimant karinius sprendimus, nes neturėjo savo atstovų. Dabar turės. Aljansas sveikina visus sugrįžusius.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Dalia Lenkauskaitė