Naujienos

Klysta tie, kurie mano, kad sunkmetį sukėlė globalizacija. Tai ypač svarbu suprasti šiuo metu, kai ruošiamasi ketvirtadienį Londone vyksiančiam galingiausių pasaulio valstybių vadovų susitikimui. Protekcionizmas ir ekonominis nacionalizmas negali mūsų apsaugoti. Tai skatina tik skurdą ir konfliktus. Būtent taip nutiko ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šį sunkmetį galime įveikti tik keisdami globalizacijos pobūdį. Būtina sutarti dėl bendrų globalizacijos valdymo taisyklių. Tik bendradarbiaudami tarptautiniu lygiu galėsime užtikrinti, kad piliečiai naudotųsi rinkų atveriamomis galimybėmis, ir spręsti pasaulinio masto problemas: klimato kaitos, energijos tiekimo saugumo ir kovos su skurdu.

Šalių ūkis bus atgaivintas

Šios taisyklės turi būti pagrįstos vertybėmis ir etikos principais, grindžiamos laisve, atsakomybe ir solidarumu. Reikia užtikrinti, kad rinkose būtų galima uždirbti ne tik spekuliuojant, bet ir sunkiai dirbant bei imantis iniciatyvų.

Šiuo metu Europos Sąjunga turi unikalią galimybę tapti vertybėmis ir taisyklėmis grindžiamo globalizacijos proceso varomąja jėga.

Niekur kitur pasaulyje nėra regiono, kur būtų sukaupta tiek patirties derinant keliose valstybėse veiksiančias taisykles ir jas įgyvendinant.

Mūsų bendras turtas – nuo vidaus rinkos iki euro – nuo pat krizės pradžios yra neįkainojamas dedant pastangas stabilizuoti padėtį. Turime puikų pagrindą mūsų ūkiui atgaivinti.

ES šalys turi veikti kartu

Ketvirtadienį Londone prasidėsiančiame galingiausių pasaulio valstybių vadovų susitikime Europos Sąjunga kalbės vienu balsu.

Priėmėme skubių ir ryžtingų sprendimų. Mes parengėme plataus masto skatinamųjų priemonių paketą: valstybių narių atskirai ir ES lygmeniu rengiamų priemonių bendra vertė yra daugiau kaip 400 milijardų eurų (apie 1380 mlrd. litų. – Red.).

Bendrai derinome bankų stabilizavimo priemones.

Ištiesėme pagalbos ranką didelių sunkumų patiriančioms šalims: Latvijai, Vengrijai ir Rumunijai. Parengėme finansų rinkų saugumo ir veiksmingumo užtikrinimo projektą.

Komisija pasiūlė priemonių bankų kapitalo reikalavimams griežtinti, didesnėms banko indėlių garantijoms užtikrinti ir kredito reitingų agentūrų reglamentavimui stiprinti.

Pasiūlėme tobulinti tarpvalstybinę svarbių finansų įmonių priežiūrą, kurti naują įstaigą, kuri, pastebėjusi didėjančią riziką finansų sistemoje, imtųsi prevencinių veiksmų. Per ateinančias savaites pateiksime pasiūlymų dėl rizikos draudimo fondų, privataus kapitalo ir įmonių vadovų atlyginimų.

Pagalba bus apčiuopiama

Briuselyje įvykusiame pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime susitarta remti iniciatyvą iš esmės padidinti Tarptautinio valiutos fondo kovai su krize skiriamus išteklius.

Europa šiam tikslui skirtų 75 milijardus eurų (apie 259 milijardus litų. – Red.).

Taip pat nuspręsta iki 50 milijardų eurų (apie 173 milijardus litų. – Red.) padidinti maksimalią ES paramą, kuri skiriama euro zonai nepriklausančių ES šalių mokėjimų balansams.

Kartu su tarptautiniais partneriais dėsime visas pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas keturiais pagrindiniais klausimais.

Bankai vėl teiks paskolas

Pirma, dėl plataus masto, suderintų ekonomikos skatinimo priemonių, kuriomis būtų mažinamas krizės poveikis paprastiems piliečiams ir skatinama ekonomika.

Antra, dėl pasitikėjimo finansine sistema grąžinimo. Ne dėl bankų, o dėl verslininkų ir darbuotojų, kurie dirba realiosios ekonomikos sąlygomis ir kuriems reikia kreditų.

Kaip jau esame sutarę Europoje ir kaip daroma JAV, turime kuo skubiau imtis priemonių, kurios paskatintų bankus vėl teikti paskolas.

Reikia padaryti galą netikrumui dėl bankų nuostolių masto ir iš jų balansų pašalinti nuvertėjusį turtą.

Privalome stiprinti pasaulinio masto priežiūrą ir šalinti trūkumus, prikirpti uodegą „mokesčių rojaus“ šalims. Todėl būtina visuotinė tarptautinių finansų įstaigų reforma.

Trečia, reikia aiškiai pasisakyti prieš bet kokį protekcionizmą ir už laisvesnę prekybą.

Ne mažiau svarbus ketvirtas klausimas – dėl sąžiningesnio pasaulio. Turime sustiprinti savo įsipareigojimus besivystančioms šalims ir siekti, kad Tarptautinio valiutos fondo veikla būtų svaresnė.

Besivystančios šalys neturi kentėti dėl išsivysčiusiose šalyse kilusios krizės. Joms reikia papildomos pagalbos.

Tikisi partnerių paramos

Viena ES siūlomų priemonių – pasaulinė prekybos finansavimo priemonė. Besivystančios šalys turi prisidėti prie kovos su pasaulinio masto problemomis, pvz., su klimato kaita. Stengsimės, kad šiais metais Kopenhagoje vyksiančioje konferencijoje būtų pasiektas pasaulinis susitarimas.

Mūsų idėjos daugelyje sričių jau dabar sutampa su pasaulinėmis, ypač JAV, idėjomis.

Verta pažymėti, kad pažiūrų bendrumas daugiausia remiasi Europos idėjų ir Europos ekonominio modelio pagrindu.

Tokių priemonių jau imtasi daugelyje ES šalių. Jos naudingos ne tik dėl to, kad padeda sumažinti patiriamus sunkumus.

Nuosmukio laikotarpiu jos užtikrina, kad būtų palaikoma ūkio paklausa ir išsaugomos darbo vietos.

Tad į G20 aukščiausiojo lygio susitikimą žengiame žinodami apie sutarimą daugeliu klausimų. Europa pasirengusi veikti. Tikime, kad ir partneriai paseks mūsų pavyzdžiu.

***

Jose Manuelis Barroso yra Europos Komisijos pirmininkas