Naujienos

Gegužės 5 dieną į Vilnių atvyko naujai paskirtasis popiežiaus pasiuntinys Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Oro uoste svečias trumpai pristatė pagrindines savo tarnystės gaires. Su kokiomis mintimis atvykstate į naują šalį? Kokie prioritetai Jums atrodo svarbūs šiuo metu? Pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti tiek Lietuvos valdžios atstovams, tiek vyskupams bei diplomatiniam korpusui už tokį išskirtinį ir šiltą sutikimą (Vilniaus oro uoste – red.).

Širdyje – stiprus troškimas idealiu būdu pasveikinti visus Lietuvos žmones, perduoti jiems Šventojo Tėvo linkėjimus. Turėjau galimybę su juo susitikti prieš pat išvykimą – balandžio 13-ąją. Įvyko tikrai labai gražus ir atviras pokalbis. Pokalbio metu išryškėjo, kad Benediktas XVI tikrai puikiai pažįsta šiuos kraštus. Žinoma, jis prašė atvykus pirmiausia perduoti karščiausius linkėjimus visiems Lietuvos žmonėms ir užtikrinimą, kad meldžiasi už juos.

Nesu lietuvis, nemoku lietuvių kalbos, nors viliuosi netrukus šiek tiek jos pramokti, tačiau manau, kad kokios nors tautos piliečiu žmones padaro ne tiek kraujo ryšiai, prigimtinis tautiškumas, bet tai, ar tavo širdis plaka kartu su tos tautos širdimi.

Labai viliuosi, kad mano, kaip popiežiaus pasiuntinio šioje šalyje, tarnystė bus bendra kelionė kartu su Lietuvos Bažnyčia, Lietuvos žmonėmis. Norėčiau, kad jūsų žmonių lūkesčiai ir siekiai taptų manaisiais. Norėčiau bent truputėlį širdyje tapti lietuviu. Būtent tokios mintys šiuo metu mane įkvepia ir stipriai motyvuoja. Tikrai labai džiaugiuosi, galėdamas būti čia. Tai – Dievo dovana mano gyvenimo kelyje. Tikiuosi, sugebėsiu kiek galima geriau ją įvertinti.

Turite nemenką diplomatinę patirtį. Koks didžiausias sunkumas nuncijaus tarnystėje?

Didžiausi nuncijaus sunkumai arba tiksliau – iššūkis, manau, susijęs su pastangomis kiek galima artimiau susipažinti su naujos šalies dvasia, kultūra ir istorija, suartėti su tauta, į kurią esi pasiųstas.

Nuncijaus užduotis – regimai parodyti popiežiaus meilę. Juk pirmoji Šventojo Tėvo pareiga stiprinti brolius tikėjime, o tikėjimas Bažnyčioje skleidžiasi per artimo meilę. Tad pirmoji nuncijaus užduotis – sugebėti savo paskyrimo vietoje įkūnyti popiežiaus meilę. Žinoma, ji apima visus. Be abejo, pirmiausia katalikus, tačiau jaučiuosi broliu ir bendrakeleiviu visų lietuvių, tiek katalikų, tiek kitų Bažnyčių tikinčiųjų ar netikinčiųjų. Taigi, tikrai visų.

Jūsų nuomone, ar Lietuvos ir apskritai trijų Baltijos valstybių ryšys su Vatikanu yra pakankamai gyvybingas?

Kiek esu girdėjęs popiežių kalbant apie šiuos kraštus, susidaro įspūdis, kad jis nors ir bendrais bruožais, tačiau labai tiksliai pažįsta tiek Lietuvą, tiek Latviją ir Estiją.

Kaip žinote, nors reziduosiu Vilniuje, tačiau esu siunčiamas atstovauti popiežiui visose šiose trijose šalyse. Šventajam Tėvui, žinoma, svarbūs katalikai, todėl jam itin artima Lietuva. Tačiau neabejotina simpatija sieja jį ir su Latvija bei Estija, kur vyrauja liuteroniškoji tradicija. Liuteroniškoji tradicija šiuose kraštuose itin darniai sugyvena su katalikais, ir popiežius trokšta, kad šis bendradarbiavimas stiprėtų. Jis norėtų, kad šis abipusis palankumas padėtų vis labiau vieniems kitus pažinti ir vieni kitiems padėti.

Kalbėjosi S. Žiugždaitė