Naujienos

Nors pasaulio finansų centras neabejotinai yra pasislinkęs į Rytus, tačiau Londonas vis dar lieka vienu iš trijų svarbiausių miestų, skaičiuojančių pasaulio pinigus. Tuo neabejoja naujasis Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas Daumantas Mockus. Ši organizacija vienija keliasdešimt žmonių, dirbančių finansinėse ir teisinėse bendrovėse. „Tiesa“ su investicinės bankininkystės srityje dirbančiu 28–erių lietuviu kalbėjo apie klubo veiklą, finansų pasaulio aktualijas ir klubo narių ryšius su Lietuva.

– Daumantai, kodėl karjerai pasirinkote Londoną?

– Londone atsidūriau 2007 metais, nes tuometinis darbdavys man pasiūlė čia persikelti iš Niujorko. Dirbau dabar jau neegzistuojančiame „Lehman Brothers“ banke. (Šio banko bankrotas 2008 metais ženklino pasaulinės finansų krizės pradžią – aut. past.). Tada įsidarbinau „Royal Bank of Canada“. Prie Londono Sičio lietuvių klubo prisijungiau 2007 metais.

– Visai neseniai buvote išrinktas šio klubo prezidentu. Kokia šio klubo veikla ir kokios yra prezidento pareigos?

– Sičio klubas prezidentą renka kiekvienais metais. Taip pat išrenkama ir keturių asmenų valdyba. Mano pareigos daugiausia yra reprezentacinės, bet tenka ir nemažai organizacinės veiklos, susijusios su įvairių renginių ir idėjų įgyvendinimu. Klubas siekia suburti Sičio ir Londono lietuvius profesionalus, dirbančius finansų, teisės ir verslo konsultacijų srityse. Klubas skatina profesinį, intelektualinį, socialinį ir kultūrinį narių bendravimą, aktyviai dalyvauja bendruose projektuose su kitų šalių Sičio klubais, taip pat Jungtinėje Karalystėje veikiančiomis lietuvių organizacijomis ir Lietuvos ambasada, plečia ryšius su Lietuvos verslo bei politikos lyderiais. Ne mažiau svarbi mūsų veiklos dalis yra labdara. Tam skiriame daug dėmesio.

– Per pastaruosius penkerius metus buvo britiško kapitalo įmonių, investavusių Lietuvoje. Žinomiausias pavyzdys – „Barclays“ banko informacinių technologijų centras Vilniuje. Kaip Sičio lietuviai prisideda prie investicijų pritraukimo į tėvynę?

– Mes nedirbame tiesiogiai su investicijų pritraukimu, tačiau buvę mūsų nariai šioje srityje nuveikė daug. Dabartinis Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas, patariantis finansų ir ekonomikos klausimais, buvo mūsų klubo narys. Londone jis dirbo investiciniame banke „Barclays Capital“. Taip pat keletas žmonių sėkmingai dirba privačiose bendrovėse arba turi savo verslus. Sityje jie užmezgė ryšių, kurie jiems padėjo tęsti karjerą.

– Klubas vykdo programą „City Big Brother“. Kokia jos esmė?

– Mūsų klubo nariai kiekvienais metais atrenka ir imasi globoti po vieną–du studentus lietuvius, kurie tikisi siekti tolesnių mokslų ar karjeros tose srityse, kur patirties turi patys Sičio klubo nariai. Šiais metais projektas išsiplėtė į JAV ir sulaukė didelio studentų susidomėjimo. Projektui paraiškas pateikė net 100 studentų iš 12 šalių universitetų, trečdalis iš jų – iš Lietuvos. Galutiniam dalyvavimui projekte atrinkome itin kvalifikuotą 39-ių „mažųjų broliukų ir sesučių“ grupę, kuriai padedame atsakyti į svarbius karjeros klausimus, duodame patarimų dėl universitetų ar darbo paieškų, surandame kontaktų ar net rekomenduojame juos savo darbdaviams.

– Gruodžio pradžioje Londone vyks pirmoji Lietuvos ir Jungtinės Karalystės verslo konferencija, kurioje dalyvaus ir Sičio klubas. Kuo tokie renginiai yra naudingi?

– Tokie renginiai yra abipusiškai naudingi, nes juose apsikeičiama verslo žiniomis, įžvalgomis, naujienomis ir klausimais, kurie tiek mums, tiek iš Lietuvos atvykusiems verslo lyderiams padeda susiorientuoti darant verslo, investicinius ar net asmeninius sprendimus. Pavyzdžiui, Sičio klubo nariams visada įdomu išgirsti apie naujo verslo kūrimo sąlygas Lietuvoje. Tokie renginiai kaip šis yra puikus būdas tai sužinoti iš pirmųjų lūpų.

– Londone ir kituose didžiausiuose pasaulio miestuose neseniai nuvilnijo akcija „Occupy Wall Street“. Apskritai, nuo krizės pradžios bankininkų ir kitų finansų įmonių profesionalų įvaizdis visuomenėje tapo demonizuotas. Kaip jūs tą pajautėte Londone?

– Pasikeitimai labai aiškūs ir jaučiami. Mes taip pat jautėme protesto akcijas. Pavyzdžiui, iš vadovybės gaudavome nurodymus kartais nevilkėti kostiumo ir tą dieną „nebūti panašiam į bankininką“, nes gali kilti pavojus tiesiog gatvėje. Arba patardavo anksčiau važiuoti namo, nes vietoje, kurioje dirbi, kyla įtampa. Nors situacija Anglijoje nėra tokia pat kaip kontinentinėje Europoje. Briuselyje ir Strasbūre (šiuose miestuose įsikūrė ES valdymo organai – aut. past.) žodis „bankininkas“ jau tapo panašus į keiksmažodį.

Finansinis sektorius Anglijoje yra labai svarbus ir vaidina svarbų vaidmenį ekonomikoje, todėl tikriausiai ir požiūris šiek tiek skiriasi. O Lietuvoje? Mūsų šalis vis dar neapsisprendė, ar palaikyti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy poziciją „bausti“ bankus naujais mokesčiais, ar laikytis liberalios politikos bei suprasti, kad šis sektorius sukuria didelę pridėtinę vertę bei sumoka didelius mokesčius. Nuo mūsų šalies galutinio apsisprendimo priklausys besivystančio Lietuvos finansų sektoriaus ateitis.

– Tačiau juk būtent bankinis sektorius yra iš dalies atsakingas už pastarąją finansinę krizę.

– Aš to visiškai neneigiu, tačiau ne vien jis. Pavyzdžiui, imkime JAV, kur viskas ir prasidėjo. Dar prieš 20 metų tuometinio prezidento Billo Clintono administracija pradėjo subsidijuoti nekilnojamojo turto paskolas. Norėjo visiems užtikrinti „amerikietišką svajonę“, kurioje kiekvienas turėtų savo namą. Žinoma, tuos pinigus skolino bankai, ir jie taip pat atsakingi už burbulo išpūtimą. Kita vertus, ir žmonės skolinosi pinigus, neįvertindami savo galimybių juos grąžinti.

– Iš Lietuvos išvykote prieš dešimtmetį, mokėtės užsienyje, dirbote tarptautinėse bendrovėse. Ar matote sau galimybių grįžti dirbti į Lietuvą?

– Be jokios abejonės, ir jaučiu, kad mano vieta yra tėvynėje. Mokiausi Honkonge, JAV, ten dirbau, buvau išvykęs į Argentiną, Ispaniją, o dabar esu Londone. Jaučiu, kad sukaupiau pakankamai patirties ir po kelerių metų svarstysiu galimybę grįžti į Lietuvą.

– Bet daug kas pasakytų, kad savo karjeroje žengsite žingsnį atgal...

– Pasakysiu taip: ir čia, ir Lietuvoje yra pliusų bei minusų. Londone – milžiniška konkurencija, bet tiems, kam pasiseka, karjeros kopėčiomis galima lipti labai aukštai. Kita vertus, tų laiptelių labai daug, ir pirmuosius 4–5 metus reikės dirbti labai žemoje pakopoje. Lietuvoje pakilti karjeros laiptais galima daug greičiau, tačiau lubos yra kur kas žemiau.

Visiškai skiriasi ir gyvenimo būdas. Londonas – tarptautinis miestas, daug įvairių žmonių, daug kultūros ir pramogų, tačiau viskas sukasi aplink darbą. Pavyzdžiui, aš grįžtu namo 21 val. – ir tai, jeigu pasiseka. Užkandi, įsijungi kompiuterį, padarai kelis darbus ir – į lovą. Ryte vėl viskas iš naujo. Kai pasikalbu su finansininkais ir teisininkais iš Lietuvos, jie laiko sau, laiko gyventi turi daugiau, nors ir ten mūsų profesijos žmonės dirba vis daugiau ir daugiau.

Paulius VALATKEVIČIUS

Publikacija iš tinklalapio www.tiesa.com