G.MICKŪNAS. APIE TAI, KĄ DAROME IR KO NEDAROME PUOSELĖDAMI SANTYKIUS SU LENKIJA, (Delfi.lt, 2011 m. rugsėjo 26 d.)
Lietuvos santykiai su kaimynine Lenkija buvo, yra ir bus svarbi Lietuvos užsienio politikos kryptis. Diskutuoti apie Lietuvos – Lenkijos santykius, juolab juos analizuoti, imasi ne tik politikai ar diplomatai, bet ir politikos apžvalgininkai, mokslininkai, intelektualai.
Norėčiau atkreipti dėmesį į diplomatų veiklos pavyzdžius, kurie gyvai iliustruoja, kad darbas vyksta, nepaisant to, kad yra linkusių manyti priešingai.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai tiek Europos Sąjungos, NATO rėmuose, tiek ir visoje tarptautinėje erdvėje yra plėtojami konstruktyviai ir intensyviai. Vykdomi suplanuoti dvišaliai strateginiai projektai, aktyviai bendradarbiaujame tarptautiniuose formatuose. Itin aktyvus energetinis, transporto jungčių bei ekonominis bendradarbiavimas. Reguliariai vyksta mūsų šalių ekspertų susitikimai tiek Briuselyje, tiek ir sostinėse. Ne mažiau aktyvios ir istorikų bei politologų diskusijos.
Kaimynės Lietuva ir Lenkija, kurias sieja ne vieną šimtmetį besitęsianti istorija, susiduria ir su iššūkiais, skirtingomis įvairių dalykų interpretacijomis. Viena tokių – tautinių bendrijų politika. Užsienio reikalų ministerija, jau prieš kelerius metus pajutusi, kad kai kurios diskusijos šia tema kyla dėl elementaraus informacinio vakuumo, ėmėsi proaktyvios komunikacijos. Kalbama tiek apie tarpasmeninę komunikaciją su užsienio valstybių diplomatais Lietuvoje, ir mūsų diplomatų darbą užsienyje, leidinius ir išsamią informaciją apie tautinių bendrijų padėtį Lietuvoje URM internetiniame angliškame tinklapyje, susitikimus su žurnalistais, tam tikrų organizacijų ekspertais ir daugelį kitų priemonių.
Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Prezidentūros, Seimo, Ministro Pirmininko Tarnybos, Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos, Kultūros ministerijų atstovais, teikia iniciatyvas ir siūlymus, skirtus tam, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas atitiktų mūsų valstybių piliečių lūkesčius ir prisidėtų prie mūsų šalių gerovės stiprinimo. Ką tik Druskininkuose ir Varšuvoje įvykusius Lietuvos ir Lenkijos ekspertų švietimo klausimais susitikimus matau kaip bendro, darnaus mūsų valstybės institucijų darbo ir susitelkimo rezultatą.
Neturėtų likti nepaminėti studijų apie Lietuvos – Lenkijos santykius pristatymai Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavimas įvairiose konferencijose, Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečio minėjimo renginiai Lietuvos Respublikos ambasadoje Varšuvoje, Užsienio reikalų ministerijoje ir Lenkijos Respublikos ambasadoje Vilniuje – renginiai, kuriuose diskutuojama ir pozityvia dvasia pateikiama objektyvi informacija apie Lietuvos – Lenkijos kaimyninius santykius.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuva turi ilgas ir gilias daugiakultūriškumo tradicijas, kurios tęsiasi jau daugelį šimtmečių. Per dvidešimt atkurto Lietuvos valstybingumo metų tautinių mažumų teisės buvo ir yra įgyvendinamos, vadovaujantis aukščiausiais tarptautiniais standartais ir sutartimis, šis procesas yra atidžiai stebimas ir teigiamai vertinamas įvairių tarptautinių (ES, Europos Tarybos, ESBO, etc.) institucijų.
Mūsų valstybės politikos tautinių bendrijų atžvilgiu brandą įrodo ir prieš kurį laiką Lietuvoje besilankiusio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vyriausiojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko teiginiai, jog Lietuvoje jis nemato jokių problemų, susijusių su tautinių mažumų teisėmis. Komisaras kaip tik pabrėžė tautinių mažumų pareigą mokytis valstybinės kalbos, kad galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę.
Lietuvos Vyriausybė visuomet pasisakė už dialogo su visomis tautinėmis bendrijomis plėtrą. Vienas tokių sėkmingo Vyriausybės ir lenkų tautinės bendrijos dialogo rezultatų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Vilniaus apskrities rajonų socialinės – ekonominės plėtros tarpinstitucinis veiklos planas, kuris padės savivaldybėms ir jų tarybose gyventojų interesus atstovaujančioms partijoms išlyginti vystymosi rodiklius.
Tačiau privalome nepamiršti, kad šiandien tiek Lietuvai, tiek ir Lenkijai svarbiausia yra valstybių ir tautų saugumas bei gerovė. Natūralu, kad mūsų valstybės, tapusios ES ir NATO narėmis, siekia įsitvirtinti naujoje politinėje ir geopolitinėje erdvėje. Nemažiau svarbu pabrėžti ir abiejų šalių ypatingą vaidmenį rūpinantis savo valstybių piliečiais.
Užsienio reikalų ministerija deda visas pastangas, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai neapsiribotų tik institucijų santykiais, politiniais lozungais ir principais. Itin svarbi yra „žmonių diplomatija“, kurios pagrindiniai veikėjai yra abiejų šalių įvairios nevyriausybinės organizacijos, intelektualai, šią vasarą įsteigę Lietuvos – Lenkijos intelektualų forumą, žurnalistai, mokslininkai. Būtent jų visų konstruktyvus dialogas ir nulems Lietuvos ir Lenkijos ateities santykius. Tuo tarpu Užsienio reikalų ministerija ir toliau stengsis pozityvia dvasia vystyti Lietuvos – Lenkijos dvišalius santykius.
Giedrius Mickūnas, URM Europos reikalų departamento Dvišalių ir institucinių klausimų skyriaus vadovas