Naujienos

Ekonominė krizė – pagrindinė šios savaitės pabaigoje vyksiančio ES viršūnių susitikimo tema. Tačiau energetikos klausimai, kurie ypač svarbūs Lietuvai, nebus pamiršti. Lietuvos nuolatinės atstovybės ES vadovas ambasadorius Rytis Martikonis interviu "Vilniaus dienai" teigė, kad reiktų galvoti, ne kaip pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbą, o kaip įvykdyti stojimo į ES susitarimą ir gauti iš to kuo daugiau naudos Lietuvai.

– Ketvirtadienį ir penktadienį vyks ES viršūnių susitikimas. Kokius klausimus spręs Europos lyderiai ir kuo susitikimas svarbus Lietuvai?

– Tai finalinis Prancūzijos pirmininkavimo susitikimas. Pabaiga pusmečio, kuris buvo visais atžvilgiais išskirtinis (Rusijos ir Gruzijos konfliktas, finansinė krizė ir t. t.).

Prancūzijos pirmininkavimas buvo išmintingas ir aukščiausio lygio. Gal ne visada Vilniaus ir Paryžiaus nuomonės sutapdavo, bet darbas buvo organizuojamas profesionaliai.

Europos lyderiai apžvelgs visus šiuos dalykus, o pagrindinis akcentas bus dabar pasaulį krečianti ekonominė krizė. Kitaip tariant, ką daryti dėl ekonomikos ir finansų? Taip pat daug dėmesio bus skirta klimato kaitai. Šių derybų rezultatai neabejotinai atsilieps ekonomikai.

Be to, turėtų būti patvirtintas Lietuvai ypač svarbus Rytų partnerystės projektas, suteiksiantis postūmį buvusioms SSRS šalims artimiau užmegzti santykius su ES. Europos lyderiai planuoja peržvelgti ir ES saugumo strategiją. O iš airių laukiame sprendimo, ką jie toliau ruošiasi daryti po to, kai per referendumą atmetė Lisabonos sutartį.

– Tad galima numatyti, kad Lietuvai svarbūs energetikos klausimai per ES viršūnių susitikimą liks šešėlyje?

– Ne, energetikos klausimai – ekonomikos paketo dalis. Europos Komisija jau pasiūlė priemonių rinkinį, tarp jų – labai svarbią Lietuvai iniciatyvą dėl struktūrinių energetikos projektų.

Per praėjusį ES viršūnių susitikimą energetinis saugumas buvo dėmesio centre. Būtent tada buvo pritarta idėjai, prie kurios Lietuva labai daug prisidėjo, – pradėti pinti Baltijos regiono energetinį tinklą: iš pradžių elektros, paskui dujų ir t. t.

Speciali Aukšto lygio grupė, kuri Europos Komisijai teiks pasiūlymus energetikos klausimais, jau sukurta. Pripažįstama, kad vienas pagrindinių postūmių šiam planui – Lietuvos energetikos bėdos.

– Ar Aukšto lygio grupė ir kiti Europos Komisijos numatyti veiksmai neapribos Lietuvos savarankiškumo sprendžiant energetikos problemas?

– Čia labai delikatūs dalykai, bet manau, kad neapribos. Šioks toks kompetencijos sumažėjimas galimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kurioje yra keli straipsniai dėl energetinio saugumo ir solidarumo.

Bet Aukšto lygio grupė nekeičia kompetencijos ribų. Lietuvoje gal daug kas norėtų, kad energetikos klausimus spręstų Briuselis, pavyzdžiui, į kurią valstybę – Lietuvą ar Latviją – turėtų eiti elektros kabelis Baltijos jūros dugnu iš Švedijos, bet Europos Komisija skrupulingai laikosi dabartinės tvarkos ir į tokius dalykus kaip kompetencija žiūri labai atsargiai.

– Ar ES jau padėjo tašką IAE uždarymo byloje ir visos Lietuvos iniciatyvos – bergždžios bei skirtos tik vidaus vartojimui?

– Taškas sprendžiant IAE klausimą bus padėtas labai negreitai, nes ES įsipareigojimai ilgalaikiai.

Tiesa, IAE veiklos pratęsimo ar nepratęsimo dilema – atskiras klausimas, kurį derėtų palikti naujajai Lietuvos Vyriausybei. Bet manyčiau, kad reikėtų kitaip formuluoti užduotį: ne kaip pratęsti IAE darbą ar jo nepratęsti, o kaip įvykdyti stojimo į ES susitarimą ir gauti iš to kuo daugiau naudos Lietuvai.

Tas darbas, kurį atliko Aleksandro Abišalos vadovaujama grupė, labai svarbus, nes padidino ES institucijų ir valstybių narių supratimą apie Lietuvos energetinę padėtį ir energetinio saugumo problemas.

Pratęsti IAE darbą nėra taip jau labai svarbu. Lietuvos energetinis saugumas – tai pagrindinis tikslas.

– Ko tikisi Lietuva iš Čekijos pirmininkavimo ES ir paskui seksiančio Švedijos vadovavimo blokui?

– ES darbotvarkė tęstinė, o ir įgyvendinti konkrečius dalykus ne taip jau lengva, nes reikia atsižvelgti į aktualijas. Tuo labiau kad šiuo metu tarptautinėje aplinkoje staigmenų būna ypač dažnai.

Čekijos pirmininkavimas svarbus, nes ji yra viena naujųjų ES narių. Tai įrodymas, kad išsiplėtusi ES gali veikti, o naujos šalys įneša savo indėlį į Europą.

Čekija žada plėtoti ES vidaus rinką, Europos atvirumą, transatlantinius santykius ir Rytų kaimynystės projektus. Visa tai atitinka Lietuvos lūkesčius.

2009-ųjų antrąjį pusmetį, švedams perėmus vadovavimą ES, Europos veiklos centras pasistūmės dar arčiau mūsų. Taip pat ruošiamos svarbios Baltijos regioninės iniciatyvos, kurios sustiprins mūsų vardą. Be to, tikiuosi, turėsime konkretesnių duomenų dėl elektros tilto su Švedija.

– Kaip dėl Rusijos? Derybos dėl strateginės partnerystės prasidėjo ir šis klausimas buvo nustumtas į antrą planą?

– Tokio dydžio ir svarbos kaimynų kaip Rusijos paprasčiausiai neįmanoma pamiršti. Tik dabar vyrauja kitokios politinės ir ekonominės aktualijos, todėl finansinė krizė yra pirmame plane. Bet santykiai su Rusija Europai visada bus strateginiai. Derybos pajudėjo, o Lietuva dirbs ir toliau, kad tie klausimai, kuriuos kėlėme anksčiau ir kurie numatyti derybų mandate, nebūtų pamiršti.

– Kai kurie apžvalgininkai įsitikinę, kad Lietuvai atsisakius pritarti ES derybų su Rusija pratęsimui, Vilnius liko izoliuotas. Ar Briuselyje tai pastebite?

– Yra didelis skirtumas tarp klaidos įvardijimo ir derybų vetavimo. Lietuva ne vetavo, o tik pareiškė, kad derybų taktika neproduktyvi ir net klaidinga. Tai Briuselyje niekam nekelia nuostabos, nes tai yra proceso dalis.

Evaldas Labanauskas