Naujienos

Šiuo metu ES sutelkusi dėmesį į neramumus euro zonoje. Tai kelia pavojų ekonomikos augimui mūsų šalyse. Tačiau dėl šių ekonominių ir politinių neramumų ES neturėtų atsukti nugaros savo kaimynėms. Turkija, kaip šalis partnerė, įgijo ypač didelę ekonominę įtaką bendrajai rinkai, jos įtaka regione auga, ir ji gali prisidėti prie mūsų bendrų pastangų užsienio politikos sferoje. Mes tikime, kad Turkijos narystė yra naudinga tiek ES, tiek pačiai Turkijai, todėl svarbu ir toliau daryti pažangą siekiant bendrų tikslų, pvz., ekonominio konkurencingumo, energetinio saugumo ir stabilumo regione.

Parsidėjus naujam tūkstantmečiui, Turkijos regioninė įtaka ir autoritetas išaugo Vakarų Balkanuose, Centrinėje ir Pietų Azijoje, ir Afrikos Kyšulyje. Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu yra pagrindinis dialogo dėl Afganistano klausimų dalyvis, jo asmeninė įtaka praėjusį mėnesį Stambule vykusioje konferencijoje buvo milžiniška. Turkijoje vykusioje konferencijoje pirmą kartą Afganistano kaimyninės šalys pasiekė susitarimą dėl politinių ir saugumo priemonių įgyvendinimo, siekiant paremti susitaikymą. „Arabų pavasaris“ parodė, kad ES ir Turkija yra labai suinteresuotos dirbti kartu, siekiant užtikrinti, kad padėtis regione pagerėtų. Sveikiname vis aktyvesnę Turkijos rolę ES užsienio politikos diskusijose. Turkijos įžvalgos ir įtaką parodė, kad ji gali sustiprinti ES įtaką pasauliniu mastu šiuo neramiu laikotarpiu.

Turkijos ekonomikos augimas proporcingai didėja. Turkija užima 16 vietą pasaulyje pagal ekonomikos dydį, o 2015 m. šalis pirmininkaus G20. Turkija yra septinta pagal dydį ES prekybos partnerė. Toks augimas grįstas glaudžiais ekonominiais ryšiais su ES. Turkijos prekyba su ES sudaro 46%. Daugiau nei du trečdaliai Turkijos tiesioginių užsienio investicijų yra iš ES. Pirmąjį šių metų pusmetį augimas Turkijoje sudarė maždaug 10 %, todėl glaudūs ES-Turkijos ekonominiai santykiai turi didžiulį potencialą.

Turkija taip pat įvykdė valdysenos, visuomenės ir demokratines reformas. Įtvirtinta civilinė karinių pajėgų kontrolė, vyksta ir teismų reforma. Mažumų teisių padėtis laipsniškai pagerėjo – neseniai priimti teisės aktai dėl 1930 m. konfiskuoto turto grąžinimo per mažumų religinius fondus. Šiandien Turkija pradeda naują pertvarkos etapą, rengiasi keisti dabartinę Konstituciją, kurią 1980 m. parengė karinės pajėgos.

ES yra šios pertvarkos centre nuo pat naujojo tūkstantmečio pradžios, derybos dėl stojimo stimuliuoja reformas Turkijoje. Remdama Turkijos reformas, ES teikia techninę pagalbą, 2011 m. skyrė daugiau nei 750 milijonų eurų finansavimą, stiprino demokratines institucijas, siekė apsaugoti pagrindines žmogaus teises ir stiprinti pilietinę visuomenę. Progresas derybose buvo pasiektas nuviliančiai lėtai, tačiau Turkija tęsia reformas, ir derina šalies teisės aktus su Europos Sąjungos teisės aktais. Mes labai sveikiname plėtros ir kaimynystės politikos komisaro Štefano Füle atnaujintą aiškią ES ir Turkijos santykių darbotvarkę. Joje numatytos naujos galimybės sustiprinti ekonominius santykius, gilinti dialogą, remti Turkijos vidaus reformas, kovoti su nelegalia migracija ir kartu palengvinti tesisėtas keliones iš ES į Turkiją ir atvirkščiai. Mes nekantraujame pradėti spręsti šiuos klausimus su Turkija, nes tai papildys ir parems šios šalies stojimo į ES procesą.

Žinoma, norėdama tapti ES nare Turkija turi įvykdyti visus reikalavimus ir reformas. Reikės labiau pasistengti tam, kad šalis atitiktų ES keliamus reikalavimus, taip pat ir pagrindinių žmogaus teisių srityje. Neseniai pateiktoje ataskaitoje dėl Turkijos pažangos Europos Komisija išsakė susirūpinimą dėl teismo procesų poveikio žiniasklaidos laisvei ir pabrėžė, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti mažumų teises. Naujoji Konstitucija suteikia Turkijai didelę galimybę keistis toliau, taip pat spręsti kurdų klausimą, ir mes sveikiname ministro pirmininko Erdogano įsipareigojimą priimti naują Konstituciją, kurios trokšta visi piliečiai. Per Turkiją ritasi negailestinga, Kurdistano darbo partijos (PKK) išprovokuota terorizmo banga, kurią mes smerkiame.

Turkija taip pat turi dėti pastangas Kipro problemai spręsti ir atverti savo uostus Kipro Respublikai, kaip yra įsipareigojusi. Kipro problemos sprendimas būtų naudingas ne vien tik jai, bet ir aviacijos saugumui ir efektyvesniam ES ir NATO bendradarbiavimui. Derybos dėl visapusiško problemos sprendimo jau įsibėgėjo ir mes džiaugiamės, kad prezidentai Christofias ir dr. Eroglu bendradarbiauja su JT, siekdami sėkmingai išspręsti šią problemą.

Turkijos stojimo procesas strateginiu ir ekonominiu požiūriu yra gyvybiškai svarbus tiek ES, tiek ir Turkijai. Mes sveikiname Turkijos įsipareigojimą tęsti reformas ir integruotis į Europą, todėl siūlome šiai šaliai savo paramą. Bendromis pastangomis ES ir Turkija gali rasti būdų, kaip saugiu išvairuoti savo laivą per dabartinę pasaulinę ekonominę ir politinę audrą.

Pasirašo Lietuvos, Švedijos, Latvijos, Suomijos, Vokietijos, Italijos, Vengrijos, Čekijos, Slovėnijos, Estijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis, Carlas Bildtas, Edgaras Rinkēvičius, Erkki Tuomioja, Guido Westerwelle, Giulio Terzi, János Martonyi, Karelas Schwarzenbergas, Samuelis Žbogaras, Urmas Paetas ir William Hague