Naujienos

Būtina imtis visų priemonių, kad Rusijai nekiltų noras vėl griebtis ginklo ir įsivelti į tokį konfliktą, koks pernai rugpjūtį kilo tarp jos ir Gruzijos, įspėja Europos Sąjungos specialusis atstovas Pietų Kaukazui Peteris Semneby. Anot jo, reikia siekti išvengti tiek ginkluotos kovos, tiek kitokių konfliktinių situacijų, kaip, pavyzdžiui, nesutarimai dėl dujų su Ukraina. „Jei tai atsitiktų, būtų tragiška, - interviu DELFI teigė praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs P. Semneby, paklaustas, ar Rusija būtų pakankamai drąsi vėl pakelti ginklus. – Jei yra tokia grėsmė, nors nieko apie tai nežinau, turime imtis visko, kad to išvengtume. Mūsų susirūpinimas susijęs ne tik su ginkluoto konflikto grėsme – tai būtų tikrai ekstremalus atvejis, konfliktinė situacija, kai kontrolė išsprūsta iš rankų. Turime apsisaugoti nuo konfliktinių situacijų, įtampos, trinties ir žemesniame lygyje.“

Anot jo, ES interesas yra padaryti viską, kad „santykiuose su Rusija tiek minėtų dviejų konfliktų akivaizdoje, tiek platesnėje perspektyvoje sumažintume bet kokios trinties tarp šios šalies ir mūsų Rytų kaimynų riziką“.

P. Semneby pripažino, kad kol kas įtampa Gruzijoje dar nenuslūgo ir prireiks ilgo laiko konfliktui išspręsti. „Politinėje darbotvarkėje nėra alternatyvos taikiam sprendimui. Tam reikia dirbti su draugais Gruzijoje, su rusais ir atkurti pasitikėjimą. Taip pat – su žmonėmis, kurie gyvena konfliktų zonoje. Mes dažnai juos pamiršame, nors jie taip pat turi savo interesų ir siekių“, - kalbėjo aukštas ES pareigūnas.

Komentuodamas Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui opozicijos reiškiamą kritiką ir užmojus jį nuversti P. Semneby priminė, jog šalies vadovas, kaip ir parlamentas, pernai buvo teisėtai išrinkti teisės aktuose numatytam laikui. „Bet kokie politiniai procesai turi vykti pagal konstituciją ir nustatytas žaidimo taisykles“, - pažymėjo jis ir pridūrė, kad kol kas situacija šalyje yra pakankamai stabili.

„Akivaizdu, kad politinė situacija Gruzijoje yra sunki. To buvo galima tikėtis po nacionalinės traumos, kurią ši šalis iškentėjo, - kalbėjo P. Semneby. – Per karą ir karto po to, rimtos grėsmės saugumui akivaizdoje, buvo jaučiama nacionalinė konsolidacija, kad būtų galima apginti teritorinį integralumą, kitus egzistencinius dalykus. Dabar dėmesys skiriamas kitiems dalykams – taktiniams sprendimams, kaip susidoroti su konfliktu, kaip atgaivinti ekonomiką. Be pasaulinės krizės Gruzijos ekonomika kenčia ir dėl kritusio pasitikėjimo, kuris buvo natūralus karo rezultatas. Politinėje darbotvarkėje dominuoja žemiški dalykai, todėl vyriausybės kritika skamba vis garsiau. Svarbu užtikrinti, kad politiniai procesai vyktų teisėtu keliu, kad visi suinteresuotų žmonių balsai būtų išgirsti.“

Kaip žinoma, Rusija ir Gruzija jau keliolika metų nesutaria dėl pastarajai priklausančių separatistinių teritorijų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – kontrolės. Be to, Maskva priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare.

Dvišalis konfliktas kulminaciją pasiekė pernai rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus šalies regionus. Abi separatistinės teritorijos pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų tai pripažino tik Rusija ir Nikaragva.

Eglė Digrytė