Naujienos

Nepaisydama neigiamų atsakymų Briuselyje, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) toliau teigia siekianti, kad Ignalinos atominė elektrinė (IAE) veiktų iki 2012 m. Be to, įvedamas „lėto išjungimo“ terminas, kuris turėtų padėti apeiti įsipareigojimus ES. „Ambasadoriaus Aleksandro Abišalos komisija, puikiai suprasdama, kaip jautriai reaguoja Europos Komisija ir ES šalys narės į mūsų keliamą klausimą dėl IAE darbo pratęsimo, bandė rasti formuluotę, kuri galbūt tenkintų sutarčių prižiūrėtojus. Mes ne „pratęsiame IAE“ darbą, bet „lėtai išjungiame“. 2010 m. sausio 1 d. pradėtas išjungimas tęstųsi dvejus metus, nes technologiškai tai nėra taip paprasta. Tai būtų galima vadinti ir „tęstine antrojo bloko eksploatacija“, – prasidedant šią savaitę vykstančiam Lietuvos diplomatų, komercijos atašė ir VšĮ Lietuvos ekonominės plėtros agentūros atstovų užsienyje metiniam suvažiavimui sakė Gitana Grigaitytė, Užsienio reikalų ministerijos (URM) Ekonominio saugumo politikos departamento direktoriaus pavaduotoja.

Pasak pranešėjos, EK ir ES narės „puikiai supranta“ Lietuvos energetinio saugumo problemas.

„Jie negali sutikti su, mūsų manymu, vieninteliu įmanomu žingsniu trumpuoju laikotarpiu, garantuojančiu mūsų energetinį saugumą – IAE darbo pratęsimu, kadangi uždaryti IAE esame įsipareigoję Stojimo į ES sutartyje. Jie negali sutikti su, kaip jie sako, sutarties laužymu, nevykdymu“, – aiškino URM atstovė.

Todėl Lietuvos atstovai tvirtina siekiantys net ne IAE darbo pratęsimo, o „uždarymo atidėjimo“ – šį terminą nuolat vartojo keturioliktosios Vyriausybės premjeras Gediminas Kirkilas, mini ir p. Grigaitytė.

Tikisi persilaužimo

Kaip argumentus p. Grigaitytė mini ir tai, kad prieš ketverius metus uždarytame I IAE bloke esantis branduolinis kuras iki 2009 m. pabaigos nebus nei iki galo išdegintas, nei visiškai iškrautas iš reaktoriaus aktyviosios zonos. O laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos projekto įgyvendinimas užtruks iki 2011 m., nors planuota baigti anksčiau.

Pasak jos, sudėjus įvairias aplinkybes, tokias kaip dvigubai augantis dujų vartojimas, poreikis įsigyti daugiau apyvartinių taršos leidimų ir t.t., uždarius IAE elektra galutiniams vartotojams gali brangti du kartus. O tai sumažintų BVP apie 3–4%.

Jei nebus pastatyti nauji energijos generavimo šaltiniai, nutiestos elektros jungtys, manoma, 2010–2012 m. bus ypač sunkus laikotarpis, tuo metu šaliai trūks apie 200–500 MW galios.

„Dėl visų išvardytų priežasčių manome, kad uždaryti IAE galime tik 2012 m., todėl tikimės EK ir ES šalių supratimo, rasti išeitį, kaip tai padaryti, ir kol kas laikomės tokios pozicijos“, – sakė URM atstovė.

Paklausta, kada Lietuva pagaliau supras, jog atominės darbo pratęsti neįmanoma, p. Grigaitytė sakė, kad „lūžio“ tikimasi kitą savaitę vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.  Neva jeigu bus bent politiniu lygmeniu pasistūmėta dėl jungčių projektų, kompensavimo mechanizmų dėl atsinaujinančių išteklių ir energijos efektyvumo programų, „gal bus įmanoma svarstyti ir IAE uždarymą laiku“.

Iš atsinaujinančių šaltinių

Pasak p. Grigaitytės, šiuo metu Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminama 4–7% visos energijos, iki 2010 m. šį skaičių ketinama padidinti iki 12%, Lietuvai ES iškėlusi uždavinį, kad šitaip gaminama energija 2020 m. sudarytų iki 23% pirminės energijos išteklių.

Kuo daugiau energijos bus pasigaminama šalies viduje iš atsinaujinančių šaltinių, tuo mažiau reikės jos importuoti, ypač gamtinių dujų iš Rusijos. Pranešėja tikino, kad Lietuvoje yra potencialo šilumos ūkį pakeisti ūkiu, dirbančiu biokuro pagrindu –  68% centralizuoto šildymo poreikių būtų galima patenkinti biokuru.

„Šiuo metu iš vėjo gaminama labai mažai elektros – 0,5% visos, sunaudojamos Lietuvoje. O nuėmus šiuo metu esančius suvaržymus, būtų galima pasiekti, kad 2010 m. Lietuvoje būtų gaminama apie 7–8%. O, pavyzdžiui, iki 2015 m., jeigu išeitų pastatyti planuojamus penkis vėjo jėgainių parkus jūroje, būtų galima iš vėjo pasigaminti apie 60% reikiamos elektros energijos“, – teigė p. Grigaitytė.

Šie žodžiai sukėlė šurmulį tarp jos pranešimo klausančių diplomatų: kam reikalinga atominė, jeigu šitiek elektros galima pasigaminti iš vėjo.

„Klausimas, ar reikės Lietuvai naujos AE, yra labai geras ir vis dažniau keliamas“, – pripažino p. Grigaitytė. Jos teigimu, nuo pirmojo betono išliejimo iki atominės įjungimo į tinklus praeina 6–8 m. Kalbėdama apie naujos atominės statybos pabaigą, ji dabar jau mini 2016–2018 m.,  o gal ir vėliau, nors vis dar nežinoma, kada „tas pirmas betonas bus išlietas“.

„Kol neturėsime atominės, naudosime dujas elektrinėje Elektrėnuose ir Kauno termofikacinėje elektrinėje bei kitose, vystysime atsinaujinančius šaltinius ir mažinsime energijos vartojimą. Galbūt tuo laiku, kai bus pastatyta elektrinė, mūsų balansas bus tiek pagerėjęs dėl atsinaujinančių šaltinių, kad iš tikrųjų kažin ar vertės turėti tą atominę elektrinę. Tai yra klausimas, į kurį neturiu atsakymo“, – aiškino URM atstovė.

Pasak jos, nors vėjo energetikos skaičiai stulbinami, svarstomas naujos atominės projektas turi prasmę, nes atominė energetika kol kas daug pigesnė nei atsinaujinančių šaltinių.

„Jei jau kitą dieną pastatytume tiek vėjo jėgainių, kad jos garantuotų 60% elektros energijos gamybos Lietuvoje, matyt, į gatves išeitų visi Lietuvos gyventojai, nes nesutiktų mokėti už elektrą 5–6 kartus daugiau nei šiandien“, – sakė p. Grigaitytė.

Atskleis dramatiškumą

Deividas Matulionis, URM valstybės sekretorius, pabrėžė, jog energetika – Lietuvos Achilo kulnas, nors labai norėtųsi, kad ateityje energetika taptų tik komerciniu klausimu.

„Deja, turime konstatuoti, kad Lietuvos energetinio saugumo indeksas yra mažiausias Europoje. Artimoje perspektyvoje mūsų diplomatinės atstovybės ir toliau turės dirbti, kad atskleistų visą mūsų valstybės padėties dramatiškumą po Ignalinos AE uždarymo“, – sakė ir p. Matulionis.

Pasak jo, Lietuvos pastangos informuoti partnerius apie grėsmes Lietuvai uždarius IAE davė vaisių. Europa suprato problemos mastą, todėl Baltijos šalių energetikos sektoriaus integracija tapo vienu iš  pagrindinių būsimos Europos energetikos politikos prioritetų. Reikia sukurti efektyvią ekonominių paskatų sistemą naudojant tiek nacionalines, tiek ES lėšas. „Tikimės, kad EK parengtas „Europos ekonominio atkūrimo planas“ bus patvirtintas artimiausioje ES Vadovų Taryboje, o jame numatytos milijardinės lėšos galės būti panaudotos mums aktualioms energetikos problemoms spręsti“, – sakė p. Matulionis.

Vija Pakalkaitė