Naujienos

Europos Sąjunga turėtų įsiklausyti į kitaminčių balsus. Tuo įsitikinęs šį pusmetį ES pirmininkaujančios Čekijos Europos reikalų ministras Štefanas Fele. Š.Fele Lietuvoje apsilankė dar tebeverdant aistroms dėl Čekijos prezidento Vaclavo Klauso interviu savo šalies laikraščiui „Lidove noviny“.

Britų ir prancūzų žiniasklaidos perspausdintos V.Klauso pastabos sukėlė šurmulį Lietuvoje ir Estijoje.

„Nelaikau Rusijos pavojinga. Ji tiesiog didelė, stipri ir ambicinga valstybė, kuriai neabejotinai turime skirti daugiau dėmesio nei tokioms ES šalims kaip Lietuva arba Estija“, – V.Klausą citavo naujienų agentūra AFP.

Apmaudus nesusipratimas?

- Tai kodėl gi Rusija yra svarbesnė Europos Sąjungai nei Lietuva ar Estija? - pokalbį su Š.Fele pradėjo „Lietuvos rytas“.

- Jeigu kalbate apie tą nesusipratimą, kai spaudoje buvo paskelbta, ką neva sakęs prezidentas V.Klausas, tai mes jau paaiškinome, kad įvyko apmaudi vertimo klaida.

Kai išgirdau apie kilusį triukšmą, peržvelgiau straipsnį Čekijos laikraštyje ir neradau nė vienos eilutės, dėl kurios reikėtų sunerimti. Tačiau prancūzų ir britų žiniasklaida prezidento žodžius išvertė netiksliai.

Čekijos prezidentas nusiuntė laiškus Lietuvos ir Estijos vadovams. Jis paaiškino, kad nėra sakęs nieko panašaus į tai, ką bandė įteigti kai kurios žiniasklaidos priemonės.

Patikiname jus: Čekija niekuomet taip neatsilieptų apie šalį, kuri turi panašios istorinės patirties.

Jūs tikrai nesate mažiau svarbūs. Priešingai, jeigu peržvelgtumėte dokumentus, susijusius su pasirengimu birželio 18-19 dienomis vyksiančiam ES viršūnių susitikimui, matytumėte, kad Lietuva yra viena pirmųjų šalių, su kuria konsultuotasi darbotvarkės klausimais.

- Ir vis dėlto kodėl prezidentas savo komentarų apie Rusiją kontekste pasirinko paminėti Lietuvą? Gal Praha laiko Lietuvą šalimi, kuri kelia problemų Bendrijai?

- Tikrai ne. Manau, prezidentas šiuo atveju galėjo paminėti bet kurią kitą mažą šalį.

Tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad V.Klauso pastabos užsienio žiniasklaidoje buvo pateiktos netiksliai.

Dujų krizės pamokos

- Prisiminkime Čekijos prezidentavimo ES pradžią, kai kilo Ukrainos ir Rusijos ginčas dėl dujų. Lietuva nuo pat pradžių reikalavo, kad šis konfliktas būtų sprendžiamas aukščiausiu ES lygiu. Čekijos atstovai ramino, esą tai – tik komercinis ginčas, o įspėjimus siunčiantis Vilnius nekalba visos Bendrijos vardu. Laikas parodė, kad šis konfliktas toli gražu nebuvo tik komercinis. Ar Čekijai svarbi ši pamoka?

- Lietuvos patarimai buvo ir tebėra svarbūs. Praha intuityviai ir, žinoma, konsultuodamasi su Lietuva energetinį saugumą pasirinko vienu savo vadovavimo ES prioritetų dar iki prasidedant pačiam pirmininkavimui.

Todėl dujų krizės metu mes sąžiningai bandėme atstovauti visoms ES šalims ir rimtai vertinome Lietuvos įspėjimus.

Esu tikras, kad mums pavyko tinkamai susidoroti su šia situacija. Tačiau čia mes nesustojome.

Čekija siekė ir sieks, kad Europa pasimokytų ir rimčiau vertintų savo energetinį saugumą.

Šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis Lietuvoje.

Maža to, pirmininkavimo metu, padedami Europos Komisijos, siekėme ir padarėme daug svarbių sprendimų, kad būtų užtikrintas energetinis Baltijos šalių saugumas.

Svarbus patyrimas valstybei

- Čekijos pirmininkavimo pradžioje nemažai kalbėta apie tai, kaip mažai šaliai pavyks vadovauti 27 šalių blokui. Atremdama tokius būgštavimus Praha akcentavo, kad ES itin pravers Čekijos patyrimas ir žinios apie Rusiją. Kaip manote, ar Čekijos pirmininkavimas padėjo Bendrijai suprasti ką nors daugiau apie Rusiją? O gal Praha pati sužinojo ką nors nauja apie šią šalį?

- Čekijos patirtis ir žinios, nors tai ir nėra būdinga vien mūsų šaliai, buvo labai svarbios siekiant sutarimo dėl Rytų partnerystės iniciatyvos. Ji, kaip žinote, vienija ES ir šešias bloko kaimynes.

Aš manau, jog Čekijos patirtis bei žinios buvo labai svarbios ir Europos Sąjungoje siekiant supratimo bei sutarimo dėl vadinamojo Pietų koridoriaus, kurio dalis yra dujotiekio „Nabucco“ projektas.

Ar sužinojome ką nors nauja apie Rusiją? Mes ir iki pirmininkavimo žinojome, kad Rusija yra svarbi partnerė.

Partnerė, su kuria mus vienija kai kurie bendri interesai, iššūkiai ir galimybės. Tačiau Rusija ir ES ne visuomet žiūri viena kitai tiesiai į akis, ir mūsų požiūriai ne visuomet sutampa.

Esu tikras, kad Čekijos pirmininkavimas padėjo ES geriau suprasti, ko Bendrija nori iš santykių su Rusija ir kaip pasiekti norimų rezultatų.

- Kaip manote, ar didžiosios ES šalys lieka patenkintos Čekijos pirmininkavimu? Dar praėjusių metų pabaigoje tuometis Čekijos diplomatijos vadovas K.Schwarzenbergas netgi buvo pasiruošęs iškviesti Prancūzijos prezidentą N.Sarkozy į savotišką dvikovą, mat šis nebuvo linkęs perleisti visų pirmininkavimo Bendrijai reikalų Čekijai.

- Aš net neabejoju, kad Čekija pateisino ne tik didžiųjų, bet ir kitų ES šalių lūkesčius. Bet prilaikykime arklius ir vertinkime pirmininkavimą tuomet, kai jis baigsis.

Nuo pat pradžių jau buvo aišku, kad pirmininkauti tikrai nebus lengva.

Prancūzijos pirmininkavimas buvo labai ambicingas. Kad galime dirbti veiksmingai, mums teko ilgai įtikinėti ne tik politikus, bet ir žiniasklaidą.

Pirmininkavimas ES kupinas iššūkių, nuolat susiduriame su problemomis. Dujų krizė – ne vienintelė mums tekusi problema.

Dar vienas iššūkis – Lisabonos sutartis, kuri dar nėra ratifikuota visose Bendrijos šalyse. O tai juk turės reikšmės tam, kaip rinksime Europos Parlamentą ir formuosime Europos Komisiją.

Svarbios – visos nuomonės

- Čekijos Senatas tik praėjusį mėnesį patvirtino Lisabonos sutartį, bet prezidentas V.Klausas ir dabar neskuba pasirašyti šios sutarties. Kokia dabar yra Čekijos visuomenės nuomonė apie šį dokumentą?

- Dauguma čekų remia Lisabonos sutartį. Noriu pabrėžti, kad mes rimtai vertiname savo įsipareigojimus dėl šio dokumento.

Faktas, kad kai kuriuos Lisabonos sutarties punktus teko išaiškinti net Konstituciniam teismui, rodo, kad mes ne automatiškai priimame tai, kas kažkur buvo priimta.

Renkamės gal kiek ilgoką, bet išties demokratinį procesą.

Dabar trūksta tik prezidento parašo. Neabejoju, kad prezidentas padarys teisingą sprendimą tinkamu laiku.

- Euroskeptinės prezidento V.Klauso pažiūros padėjo ar pakenkė Čekijos pirmininkavimui ES?

- Labai svarbu, kad Europos Sąjungoje netaptume politinio korektiškumo aukomis.

Svarbu, jog Bendrijos ateitis – dėl integracijos krypties, tempų ir masto – būtų formuojama politinių diskusijų metu.

Itin svarbu, kad per diskusijas būtų atstovaujama įvairioms nuomonėms.

Pats prezidentas V.Klausas nelaiko savęs euroskeptiku, greičiau eurorealistu.

Prezidentas turi teisę dalyvauti diskusijose dėl ES ateities.

V.Klausas suvokia, kad galiausiai jam tikriausiai nepavyks įtikinti kitų politikų savo tiesa ir teks likti mažumos balsų advokatu.

- Lietuva ruošiasi Bendrijai pirmininkauti 2013 metų antrąjį pusmetį. Ką patartumėte?

- Jūsų šalis turi tikrai patyrusią komandą.

Svarbiausia užduotis – suvokti, kad pirmininkavimas ES yra misija, kurią vieningai turi palaikyti visos politinės jėgos ir institucijos.

Tik tokiu atveju galima sėkmingai pirmininkauti Bendrijai.

Ministro pėdsakai – ir Lietuvoje

* Gimė 1962 m. gegužės 24 d. Sokolove.

* 1980-1981 m. studijavo Prahos Karolio universiteto Filosofijos fakultete.

* 1981-1986 m. mokėsi Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių institute.

* 1987-1990 m. dirbo Čekijos užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų departamente.

* 1990-1995 m. – Čekijos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose pirmasis sekretorius.

* 1994-1995 m. – Čekijos delegatas JT Saugumo Taryboje.

* 1995-1996 m. ėjo Čekijos užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų departamento direktoriaus pareigas.

* 1996-1998 m. – Čekijos užsienio reikalų ministerijos Gynybos politikos departamento direktorius.

* 1998-2001 m. – Čekijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje.

* 2000-2001 m. – NATO kontaktinės atstovybės Lietuvoje ambasadorius.

* 2001-2002 m. buvo Čekijos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas.

* 2003-2005 m. – Čekijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinėje Karalystėje.

* 2005-2009 m. gegužė – Čekijos nuolatinės atstovybės prie NATO vadovas ir ambasadorius.

* Nuo 2009 m. gegužės – Čekijos Europos reikalų ministras.

* Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.

* Apdovanotas Čekijos gynybos ministerijos 1-ojo laipsnio Garbės kryžiumi.

* Vedęs, turi dvi dukteris ir sūnų.

Gabrielė Pečkaitytė, "Lietuvos ryto" korespondetė