Naujienos

Baltijos kaimynės įveikė sunkų kelią, kad išbristų iš užklupusios ekonominės krizės - to pietų Europos valstybėms iki šiol nepavyksta padaryti, rašoma SvD straipsnyje.

Tačiau nauji tarptautiniai ekonominiai neramumai vėl kaupiasi virs Baltijos šalių horizonto. Trys Baltijos šalių finansų ministai susitikimo Stokholme metu nesišvaistė optimistinėmis ateinančių metų prognozėmis, tačiau buvo patenkinti tuo, kaip iki šiol tvarkomasi su 2008 metų krizės padariniais.

- Žinoma, egzistuoja ekonominis nesaugumas, patvirtino Estijos finansų ministras Jurgen Ligi, - kai, atrodo, susitvarkėm su vienos krizės padariniais, prasideda nauja krizė.

Prieš krizę Baltijos šalių ekonomikos augo taip sparčiai, kad jos buvo vadinamos "Baltijos tigrėmis". Nepaisant augimo,  BVP vienam gyventojui sudarė 25 proc. švediško BVP vienam gyventojui, perkamoji galia sudarė apie 40 proc. Baltijos šalys buvo įgavusios gerą ekonominį pagreitį norint pasiekti Vakarų Europos standartus.

Užklupus globaliai ekonominiai krizei, vienas po kito sprogo nekilnojamo turto ir kreditų burbulai. Prieš krizę ekonominis augimas sudarė 8-10 proc. per metus, o nuosmukio metu jis buvo neigiamas, 2009 m. ekonomika susitraukė net 20 proc. Stokholmo pereinamosios ekonomikos instituto (SITE) direktoriaus Torbjörn Becker apskaičiavimu Lietuva, Latvija ir Estija krizės laikotarpiu prarado apie 30-40 proc. savo BVP. Pagrindinės nuosmukio priežastys - pigesnės paskolos užsienio valiuta, nulėmusios kreditų burbulo sprogimą ir Švedijos bankų dominavimas Baltijos šalių rinkoje. Dėl paskolų dalinimo išaugo nekilnojamo turto kainos ir vartojimas. Kurį laiką atrodė, kad Švedijos bankai Baltijos šalyse patirs didžiulius nuostolius, o tarptautinis valiutos fondas sutiko suteikti finansinę paramą griežtomis sąlygomis. Atlyginimai ir pensijos buvo apkarpytos, dalis ligoninių ir mokyklų buvo uždarytos.

Per keletą metų gamybos kaštai sumažėjo ir padidino Baltijos šalių konkurencingumą. - Šiandien situacija atrodo gerai. Eksportas ir BVP auga- teigia T. Becker. Tačiau vidinis vartojimas yra vis dar žemas, o bedarbystės lygis aukštas, taip pat darbo našumas galėtų būti pagerintas.

Nors yra skirtumų tarp Baltijos šalių, panašumų yra dar daugiau, ypač kai lyginame jas su krizės ištiktomis Pietų Europos valstybėmis Portugalija ir Graikija ir kaip jos tvarkosi su ekonominėmis problemomis.

-Skirtingos šalys tvarkėsi skirtingai krizės metu. Pietų Europos šalys neįgyvendino nieko iš to, ką įgyvendino Baltijos šalys - teigė Švedijos finansų rinkos ministras Peter Norman.

-Mūsų reakcija į krizę buvo taupymas- sakė Estijos finansų ministras Jurgen Ligi. Lyginant su Pietų Europos šalimis, visuomenės reakcija buvo švelnesnė, nors neapsieita be demonstracijų ir karštų diskusijų. - Ar tai byloja apie visuomenės politinę brandą? Galbūt, bet pirmiausiai tai yra išdidumas, - tęsė Estijos ministras,- mūsų šalys turi visai kitą patirtį ir yra pratusios prie skirtingų standartų ir krizių. Ministro kolega iš Latvijos Andris Vilks pritarė - Mes tiksliai žinome, kiek mums teko padaryti ir yra nesuprantama, kad kitos šalys nenori arba negali daryti to, kas yra būtina. Jo teigimu, Latvijos politikai sugebėjo rasti ryšį su savo piliečiais ir sulaukė jų palaikymo. Partijos, kurios vykdė griežtą taupymo politiką, sulaukė palaikymo naujuose rinkimuose. - Krizė suteikė mums galimybę įvykdyti reformas, kurių mes nebūtume ėmęsi. Dėkojame visiems, kurie padėjo, bet šiandien mums nebereikia paramos, mes galime susitvarkyti patys - dėstė Latvijos finansų ministras.

Šiaurės šalys ir Tarptautinis valiutos fondas suteikė finansinę paramą Latvijai kritiniu laikotarpiu, savo ruožtu šalis įgyvendino daugiau reformų, nei buvo reikalauta.

Lietuvos finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, Pietų Europojevisuomenė netinkamai suprato būtinų sprendimų svarbą. - Prisiminkite, kad mes tik nesenai tapome nepriklausomomis valstybėmis. Mūsų tautos dar prisimena tikras išgyventas krizes, kai žmonės buvo tremiami į Sibirą. Taip buvo anksčiau, tad su šiandienos problemomis mes susitvarkysime, kalbėjo ministrė.

Trijų Baltijos šalių ministrai išreiškė viltį, kad Graikijos gelbėjimo paketas padės. Tačiau neneigė situacijos rimtumo. - Euro zonos vadovai neįvertino problemos rimtumo. Jie prarado visus metus, bet tikėkimės, kad valstybės skolos problema susitvarkys, - kalbėjo Latvijos ministras Andris Vilks.

Neoficialų vertimą iš švedų kalbos parengė LR ambasada Švedijos Karalystėje