Naujienos

Vizitą Utenoje Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai kartu su JAV ir Europos Komisijos atstovais vasario 27 dieną pradėjo padėdami vainikus Utenos Švenčiausios Mergelės Marijos Kankinių Karalienės koplyčioje ir pagerbdami laisvės kovotojus, tremtinius ir partizanus.

Debatai vyko Utenos A. ir M.Miškinių viešojoje bibliotekoje. Graži mūsų, Ignalinos viešoji biblioteka, bet uteniškiai turi nepaprastai išraiškingo dizaino, didelių erdvių, labia ergonomišką biblioteką, kur skaitytoju ir bibliotekos darbuotojais pasirūpinama, vos “peržengus slenkstį”. Praėjusių metų kovą Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, dalyvaudamas A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos atidarymo ceremonijoje, pareiškė, kad Utenos bibliotekos rekonstrukcija yra pavyzdys visai Lietuvai, kaip turint aiškią viziją ir užsibrėžtą tikslą galima atlikti didelį ir naudingą darbą.

Bet grįžtam prie debatų. Pirmiausia buvo atsakyta į dar neištartą klausimą: “Kodėl – Utenoje?” tai suskubo paaiškinti Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas:

- Esu iš Bajoriškių, Daugalių seniūnijos. Dėl to mes čia. Lietuva, švenčianti vardo paminėjimo tūkstantmetį, manau turėtų pati domėtis ir kitiems rodyti ne tik sostinę, didžiuosius miestus, bet supažindinti ir su mažesniais, atokesniais šalies regionais. Be to manau, kad Utenos kraštas suvaidino nemažą vaidmenį visos šalies istorijoje, jo auka dėl šalies laisvės irgi yra didelė. Esam šiandien numatę pabuvoti ir Daugailiuose, ir prie Indrajų, ir prie Alaušo…

Vėliau debatų moderatorius Aurimas ėmėsi darbo: pateikinėjo svečiams klausimus – ne visados diplomatiškai apšlifuotus, dar dažniau – nepatogius. Ministrai, atsakydami į juos drauge svarstė Baltijos šalių bendradarbiavimo energetikos srityje ypatumus, kalbėjo apie Baltijos valstybių strateginę partnerystę su JAV, ES ir NATO. Teko prisiminti ir santykius su Rusija ir Rytų kaimynystės šalimis.

Kadangi Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų viešieji debatai turėjo ir pagrindinį leitmotyvą - „Baltijos valstybių narystės Europos Sąjungoje ir NATO penkmetis: išmoktos pamokos ir uždaviniai ateičiai”- teko prisiminti ir Baltijos valstybių kartu nuveiktus darbus po stojimo į Europos Sąjungą ir NATO, aptarti tolesnį Baltijos šalių bendradarbiavimą.

Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai prisipažino, kad pažintį su Lietuva jie pradėjo senokai: vienam padėjo šokiai, kitam – meilė krepšiniui. Vėliau buvo prisiminti svarbūs įvykiai, pakeitę Baltijos šalių istorią: nuo Berlyno sienos griuvimo iki Baltijos kelio.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Kęstutis Sadauskas buvo priverstas darkart ieškoti skirtumų ir panašumų tarp buvusios TSRS, kurioje buvome,  ir dabartinės ES, kuriai priklausom.

-Matau tik skirtumus!- sakė nedvejodamas. – Manau, kad buvusioje sąjungoje net tokia vieša diskusija nebūtų įmanoma arba būtų visa surežisuota. Pasaulio žmonės mato Europą kaip gerovės ir laisvės simbolį, net rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybėmis į ją veržiasi žmonės net iš Afrikos. Europoje esame saugūs, galime kurti ateitį savo rankomis su kitų pagalba.

Tuomet iš salės pasigirdo klausimas, kodėl tad mums Europa nurodo, kiek auginti gyvulių ir kokius, ką ir kiek sėti, sodinti? Atsakė Vygaudas Ušackas, prisiminęs, jog lietuviai, labiausiai  nepatikliai vertinę ES reikalavimus, sugebėjo iš ES gauti didžiausią paramą, turėti daugiausia naudos. „Pernai Lietuva pardavė labai daug prekių, - sakė V.Ušackas. – Tai tik įrodo, jog mes negyvenam iš paramos, pašalpų. Mes gaminam.“

JAV ambasadorius Johnas A.Cloudas turėjo progą priminti, kad penkeri Lietuvos metai aljanse – didelis laimėjimas. „Tikėjome, kad ir naujosios šalys prisidės prie saugumo operacijų visame pasaulyje ir nebus vien tik saugumo vartotojos“, - sakė jis, prisimindamas Lietuvos indėlį.

Nemažai diskutuota apie energetinius tiltus, galimą Baltijos šalių bendradarbiavimą šioje srityje, iškylančias problemas. Nepamiršta ir didžioji visas šalis kamuojanti problema – krizė.

L.e.p. Latvijos užsienio reikalų ministro Mario Riekstinio nuomone, nugalės sveikas protas. “Sprendimai turi būti globalūs,” – tikino jis, tikėdamasis didelės naudos ir iš planuojamo ES viršūnių susitikimo. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas be kita ko priminė, kad pesimizmas bet kuriuo atveju nėra naudingas. “Didele dalimi krizę sukuria neigiamos emocijos, - tikino jis. – Valstybių biudžetai turi būti subalansuoti, viešasis sektorius neturi jo sunkinti. Metai bus sunkūs. Ir matyt nebus apseita be protingų, bet nebūtinai populiarių, sprendimų.  Svarbu, kad ekonominės krizės nesukeltų politinių krizių, “ – lyg ir nieko paguodžiančio jo žodžiuose nebuvo.

Gelbėsimės nuo krizės ir pavieniui, ir pečius surėmę. Estijos užsienio reikalų ministras kvietė į savo šalį pigiausio Baltijos šalyse benzino, Latvijos užsienio reikalų ministras tikino, kad jų šalyje pigiausias dyzelinas. Mūsų Vygaudas Ušackas, deja, nepasiūlė jokios paklausios pigios prekės. Tik pakvietė svečius į kelią. Debatai baigėsi.

Baltijos šalių diplomatijos vadovai, JAV ir EK atstovai vėliau lankėsi Utenos rajono Daugailių pagrindinėje mokykloje, kur apžiūrėjo ir susipažino su interneto prieigos tašku mokyklos bibliotekoje „Langas į ateitį“. Jie taip pat lankėsi Vygaudo ir Loretos Ušackų sodyboje prie Indrajų ežero.

Vida Žukauskaitė