Naujienos

Praėjusį penktadienį užsienio šalių ambasadoriai, reziduojantys Vilniuje, lankėsi Joniškio ir Pakruojo rajonuose. Prieš tai garbūs svečiai pabuvojo Taujėnų dvare. Pažintinės išvykos organizatoriai – Lietuvos užsienio reikalų ir Žemės ūkio ministerijos.

Joniškio rajone ambasadoriai aplankė didžiausią ir moderniausią Europoje Stanelių pievagrybių auginimo fabriką (Rudiškių seniūnija), Ziniūnų kaime grožėjosi Audronės ir Sigito Petraičių sportiniais žirgais, tauriaisiais elniais, užsuko į UAB „Laveksa“, kuri gamina įvairius durpių substratus. Vakare svečiams buvo surengtas iškilmingas priėmimas Pakruojo dvare.

Kompanijos „Baltic Champignons“ savininkas, ūkininkas Kęstutis Juščius svečiams papasakojo apie grybų auginimo verslą, pievagrybių auginimo technologijas, inovacijų diegimą, mokslinę tiriamąją veiklą grybininkystėje. Įmonėje dirba 480 darbuotojų. Direktorius pasakojo, jog didelis dėmesys skiriamas kokybės politikai, gamyboje naudojamos tik natūralios žaliavos, pievagrybiai kasdien skinami ir tiekiami vartotojams. Kompanijos šūkis – „Natūralu ir šviežia“. „Baltic Champignons“ užauginti pievagrybiai eksportuojami ne tik į Baltijos šalis, bet tiekiami ir Skandinavijos, Rusijos rinkoms. Pievagrybių auginimas – perspektyvi žemės ūkio šaka, sakė K. Juščius.

Kompanija ne tik augina pievagrybius, bet yra ir vienintelė grybienos auginimo terpėje gamintoja Baltijos šalyse. Įmonės pagrindinis biuras įsikūręs Gruzdžiuose (Šiaulių r.), čia plėtojama grybienos auginimo terpėje gamyba, be to, Širvintose yra pievagrybių auginimo fabrikas ir produkcijos pardavimo padalinys.

Koks smagumas buvo ambasadoriams, kai apžiūrėję grybų auginimo patalpas jie buvo pakviesti prisiskinti pievagrybių. Visiems buvo išdalyti nedideli pinti krepšeliai. Cecho meistrė Inga Tamošaitienė parodė, kaip skinami balti kaip sniegas grybai. Visi šypsodamiesi rinko grybus, dėjo į pintinėles ir džiaugėsi direktoriaus K. Juščio gebėjimu betarpiškai ir šiltai bendrauti net keliomis užsienio kalbomis. Svečiai buvo patenkinti netikėtu „Baltic Champignons“ siurprizu – galimybe patiems prisirinkti ir parsivežti į Vilnių šviežių kvepiančių baltų pievagrybių ir pilkšvos spalvos kreivabudžių.

Garbūs svečiai Ziniūnų kaime grožėjosi Audronės ir Sigito Petraičių auginamais tauriaisiais elniais, apžiūrėjo žirgyną, susipažino su jojimo sporto klubo „Audruvis“ veikla, lankėsi medžioklės trofėjų muziejuje. „Kalėdų pasaka“, – taip svečiai pavadino didžiosioms šventėms skoningai papuoštą Petraičių restoraną. Ambasadoriai buvo pavaišinti elnienos, fazanienos, grybų patiekalais. Jankūnų kaime ambasadoriai lankėsi UAB „Laveksa“, kuri iš aukščiausios kokybės aukštapelkių durpių gamina įvairius durpių substratus sodui, daržui. Dalis produkcijos eksportuojama į Italiją, Vokietiją, Prancūziją.

Vėlų vakarą svečiai atvyko į šventinių girliandų ir fakelų šviesose skendintį Pakruojo dvarą. Ovalinėje šokių salėje ambasadorius sveikino užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Pakruojo rajono mero pavaduotojas Romas Medzveckas (jam pavesta eiti mero pareigas, nes meras Saulius Gegieckas iš pareigų atleistas dėl nepasitikėjimo), Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Birutė Vanagienė.

Į iškilmingą vakarienę Pakruojo dvare buvo pakviestas Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas, stambaus ūkio šeimininkas Zigmantas Aleksandravičius iš Kupiškio rajono, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė, dalyvavo ŽŪR pirmininko padėjėja, Joniškio r. partnerystės vietos veiklos grupės konsultantė Rimantė Misiūnienė, Užsienio reikalų ir Žemės ūkio ministerijų atstovai.

Pakruojo dvaras, kurį nuo 1521 m. statė keturios vokiečių baronų Ropų kartos, dabar tarnauja Lietuvai, čia rengiami koncertai, priimami svečiai. Šis dvaras yra didžiausias Lietuvoje, jame 43 statiniai, užiima 48 ha teritoriją.

Svečiams koncertavo, apie kalėdinius papročius pasakojo Vilniaus edukologijos universiteto folkloro ansamblis „Poringė“. Kelios garbios ponios „ŪP“ sakė, jog Pakruojo rajonas turi puikių, žinomų meno kolektyvų, todėl nevertėjo kviesti atlikėjų iš Vilniaus. Jos teigė, jog laikas paneigti keistą mitą, kad Lietuva – tai Vilnius. Tautos gyvastis, tradicijos, papročiai buvo ir yra išsaugoti Lietuvos kaime.

Aldona SIREIKIENĖ