Naujienos

Santykiai su Rusija galėtų būti geresni, pripažįsta naujasis Lietuvos ambasadorius Maskvoje Antanas Vinkus ir juos plėtodamas žada pirmiausia „nuimti blogas emocijas“. Diplomato manymu, skirtingo istorijos traktavimo neišvengsime, tačiau jis siūlo viešoje erdvėje vengti „nedraugiškų siužetų ar vertinimų“, kartais esą nepakankamai pagrįstų ar net tendencingų. Interviu DELFI ambasadorius tvirtino, kad daugiau rusų į lietuvius žiūri ne priešiškai, o palankiai ir su susidomėjimu, - jis siūlė prisiminti kad ir balsavimą „Eurovizijoje“. A. Vinkaus žodžiais, svarbiausiu impulsu, gyvinant dvišalius Lietuvos ir Rusijos santykius, galėtų tapti apsikeitimas aukščiausių šalių pareigūnų vizitais.

– Į Maskvą išvykote po kelerių metų darbo Taline ir Rygoje. Rusija – ne tik gerokai didesnė, bet ir kur kas labiau komplikuota šalis. Nesunkus šis pokytis?

– Nesunkus... Žinoma, darbas kiekvienoje šalyje tiek Estijoje, tiek Latvijoje, tiek Rusijoje turi savitą specifiką.

– Kaip vertinate dabartinius Lietuvos ir Rusijos santykius? Kuriose srityse jie klostosi sklandžiai, o kur dar reikia padirbėti?

– Santykiai galėtų būti geresni. Vyksta bendravimas kultūriniame gyvenime, verslo reikaluose, nors kai kuriose srityse padėtis galėtų būti geresnė, yra neišspręstų humanitarinio pobūdžio teisinio bendradarbiavimo klausimų, deja, tam tikras štilis kurį laiką pasireiškė tarpvalstybiniuose ir diplomatiniuose santykiuose.

Esame už dalykiškus, konstruktyvius, abipusiai naudingus santykius, statomus ant abipusės pagarbos, rodomos šalims, jų žmonėms, istorijai.

Matome konstruktyvesnio bendradarbiavimo požymius. Kovo 2 d. konsultacijose tarp užsienio reikalų ministerijų (URM) buvo išsamiai apsikeista nuomonėmis dėl tarpusavio santykių ir bendradarbiavimo. Sutarta reguliariai rengti Lietuvos ir Rusijos URM atstovų konsultacijas.

Vasario 5 d. kartu su Rusijos URM surengėme istorikų diskusiją Vilniuje, kurioje aptarta bendra istorija. Džiaugiamės aktyvesnio dialogo tarp Lietuvos ir Rusijos ženklais. Artimiausio laikotarpio dvišalėje darbotvarkėje taip pat numatyti svarbūs renginiai.

Išskirtinį dėmesį skiriame tiesioginiams santykiams ir bendradarbiavimui su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, skatinant ir remiant jos bendradarbiavimą su Europos Sąjunga (ES), ypač Lietuvos pirmininkavimo 2009 m. Baltijos jūros valstybių tarybos kontekste. Svarstytina galimybė palengvinti ES vizų režimą Karaliaučiaus krašto gyventojams.

Reikalinga pasirašyti suderėtas sutartis, demarkuoti mūsų bendrą sieną. Turime stiprinti pagrindą mūsų ekonominiams ryšiams, aktyviau bendradarbiauti energetikos ir transporto srityse. Pasisakome už aktyvesnius santykius humanitarinėje srityje, akademinių kontaktų plėtrą, jaunimo mainus.

– Ko žadate imtis, kad santykiai pagerėtų?

– Svarbu plėtoti tiesioginį dialogą tarp Lietuvos ir Rusijos, siekiant didinti tarpusavio pasitikėjimą. Dvišalių santykių darbotvarkę sėkmingai papildytų pasitikėjimo ir verslo forumų surengimas, ambasados rengiama paroda Maskvoje, pristatant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį.

Kaip gydytojas ir diplomatas, visų pirma stengsiuosi nuimti blogas emocijas, kur jos galėtų būti.

– Pasak mūsų diplomatų, Rusija neslepia dar neapsisprendusi, ką daryti su Lietuva. Kokios nuotaikos sklando Maskvoje?

– Manau, palankios. Džiaugiamės aktyvesnio ir konstruktyvaus dialogo dvišalėje darbotvarkėje ženklais.

– Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kai jam įteikėte skiriamuosius raštus, teigė, jog dvišaliams santykiams trūksta „energingesnio impulso“, ir išreiškė viltį, kad ateityje jie plėtosis konstruktyviai.

– Svarbiausiu impulsu, gyvinant Lietuvos ir Rusijos dvišalius santykius, galėtų tapti aukščiausių šalių pareigūnų apsikeitimas vizitais, tačiau šio tikslo link reikėtų eiti palaipsniui dirbant kasdienį darbą ir tokiu būdu abipusiškai gerinant pasitikėjimą ir santykius.

Lietuva, esu įsitikinęs, suinteresuota geresniais Rusijos santykiais su ES, su Pasaulio prekybos organizacija, kitomis tarptautinėmis organizacijomis, nes tai tarnautų ir Lietuvos, ir Rusijos labui, jų ekonominio bendradarbiavimo stiprinimui. Taip pat reikėtų impulso humanitarinėje srityje (pvz., dėl vizų pasienyje ir pan.).

– Kaip būtų galima pakeisti Rusijos visuomenės požiūrį į Lietuvą? Kai kurie rusai į mūsų šalį žiūri priešiškai.

– Manau, kad tie duomenys ne visai objektyvūs. Bent jau patirtis liudytų, kad nei Lietuvoje yra vyraujanti priešiška nuostata Rusijai, nei Rusijoje žmones priešiškai nusiteikę Lietuvos atžvilgiu.

Manyčiau, yra priešingai – kur kas daugiau palankumo bei susidomėjimo vieni kitais. Prisiminkime kad ir balsavimus „Eurovizijoje“...

Tiesa, viešoje erdvėje pasitaiko nedraugiškų siužetų ar vertinimų vieni kitų atžvilgiu. Kartais – nepakankamai pagrįstų ar net tendencingų. To reikėtų vengti, nes tai neduoda naudos abiem pusėms. Reikėtų stengtis geriau suprasti vieni kitus. Nors mūsų istorijoje būta daug bendrų išgyvenimų – tiek malonių, tiek ir nelabai malonių ar net tragiškų, tuo pačiu reikėtų suprasti, kad lietuviai ir rusai yra skirtingos savarankiškos tautinės kultūrinės bendruomenės. Į daug ką jos žiūri skirtingai ir tai natūralu. Tie skirtumai nebūtinai turėtų mums trukdyti, netgi priešingai – galėtų mus praturtinti.

– Vieni politikai ragina dvišalius santykius grįsti pragmatiniais interesais, o politiką ir istoriją nustumti į šoną, kiti nuolat primena sovietų okupaciją, Maskvos savaip interpretuojamas praeities detales, žaliavos tiekimo naftotiekiu „Družba“ sustabdymą galimai dėl politinių sumetimų ir pan. Kuri pozicija jums priimtinesnė?

– Viskam turėtų būti rasta sava vieta – ir pragmatizmui, ir politikai, ir istorijai. Skirtingas istorijos traktavimas tam tikra prasme neišvengiamas (net ir su latviais mūsų požiūriai ne visada sutampa).

Kaip ambasadorius, manau, kad turėtų būti akcentuojama ne tai, kas mus skiria, bet tai, kas jungia ar suartina. O ir pažiūrų skirtumai neturėtų būti traktuojami kaip prielaida konfliktavimui, vienašališkos naudos siekimui ar vadinami „nulinės sumos žaidimu“. Šia linkme, manau, yra galimybių eiti tiek Lietuvai, tiek Rusijai.

– Kiek, Jūsų manymu, santykiams įtakos turi aštrūs Lietuvos politikų pareiškimai apie Rusiją? Diplomatai kartais neoficialiai pasiskundžia, kad vos jiems šioje srityje pavyksta pasistūmėti į priekį, procesas sustoja, kai tik kas nors primena, pavyzdžiui, okupacijos žalos kompensavimą.

– Abiejose pusėse iš įvairių politikų ar visuomenės veikėjų pasigirsta įvairių nuomonių. Yra daug jautrių klausimų, kuriais yra daug įvairių nuomonių. Tokia yra realybė ir tokios yra sąlygos, kuriomis dirbame.

Viešoje erdvėje iš tikro būna pasisakymų, nepadedančių konstruktyviam dialogui. Oficialiame lygmenyje to yra mažiau. Kita vertus, nuomonių įvairovė – demokratijos natūrali raiška. Svarbu tik, kad neįsivyrautų tendencingos nuostatos.

– Kaip vertinate ES sprendimą atnaujinti derybas su Rusija dėl naujos Prekybos ir partnerystės sutarties?

– Pozityviai.

– Lietuva vienintelė priešinosi deryboms. Ar lengva dirbti po tokio žingsnio?

– Yra neišspręstų klausimų ir juos reikės spręsti...

– Gal ambasadą pasiekia verslininkų skundai, susiję su tokia Lietuvos pozicija?

– Galima pasakyti tik tiek: reikėtų stengtis, kad verslininkai turėtų kiek galima mažesnių kliūčių.

– Politika lieka politika, paprastiems žmonėms kur kas suprantamesni dalykai yra kultūra ar pramogos. Rusija šioje srityje yra gerokai pasistūmėjusi į priekį – Lietuvoje mielai žiūrimos Rusijos televizijos programos, filmai, klausoma rusiškos muzikos. Ne itin kokybiška popkultūra užgožia vertingą meną.

– Rusijos kultūrinė produkcija labai turtinga ir įvairi, kaip ir Europos ar JAV. Reikia orientuotis į tai, kas vertinga. Labai svarbu yra profesionaliai plėtoti kultūrinius mainus, tiek Lietuvos kultūrą pristatant Rusijoje, tiek Rusijos kultūrą Lietuvoje.

Eglė Digrytė