Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Le Figaro. Baltarusijoje priverstinai nutupdytas lėktuvas: „Europa turi įrodyti, kad geba atsakyti į jai mestą iššūkį“

Sukurta 2021.05.30 / Atnaujinta 2021.05.30 08:20

Aut. Cyrille Louis

Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras, apgailestauja, kad Rusija pasirinko „eskalavimo“ kelią, anuliuodama daug Europos kompanijų skrydžių į Maskvą.

LE FIGARO. - Ar, jūsų nuomone, Europos Sąjunga (ES) pateisino lūkesčius po kompanijos „Ryanair“ lėktuvo priverstinio nutupdymo Minsko oro uoste sekmadienį, gegužės 23 dieną ?

Gabrielius LANDSBERGIS. - Europa reagavo greitai, stipriai ir aiškiai, kas man suteikia optimizmo ateičiai. Išeinant už Baltarusijos problemos ribų, ji (Europa – aut. p.) parodė savo sugebėjimą atsakyti į nenumatytą iššūkį. Dabar mums reikės susitarti dėl naujų priemonių prieš Minsko režimą. Po sankcijų, nukreiptų prieš asmenis ir įmones, man atrodo, laikas pereiti prie sektorinių sankcijų. Ketvirtadienį Europos užsienio ministrai susitikime Lisabonoje kalbėjo apie sektorius, kurie galėtų būti paliesti:  naftos produktai, energija, tabakas, trąšos. Ši pažanga rodo, kad mes nepaliksime nenubausto šio piratinio akto, ir kad šis režimas turės pasikeisti.

27 šalys tradiciškai sunkiai sutaria dėl naujų sankcijų priėmimo…

Šį kartą, man atrodo, nuomonė gana vieninga. Daugelis kolegų ministrų man sako, kad jie priėmė Minsko įvykius labai asmeniškai. Jų šalių piliečiai, civiliai, niekaip nesusiję su Baltarusijos režimu, skridę iš vienos Europos sostinės į kitą, buvo pagrobti. Be abejo, diskusijos niekada nėra lengvos, kai kalbama apie sankcijas. Bet šį kartą A. Lukašenka palietė jautrią stygą.

Ar jūs manote, kad Rusija dalyvavo šiame lėktuvo nukreipime?

Mes neturime konkrečių Rusijos tiesioginio dalyvavimo įrodymų. Bet analizuojant abiejų šalių artumą ir Maskvos vaidmenį visuose A. Lukašenkos sprendimuose, priimtuose per paskutinius šešis mėnesius, man sunku įsivaizduoti, kad Putinas ir jo artimiausi bendradarbiai nebuvo informuoti apie būsimą įvykį.

Rusijos valdžios reikalavimu buvo anuliuoti daug Europos kompanijų skrydžių į Maskvą. Ar jūs bijote šios krizės pasekmių oro transportui?

Rusija akivaizdžiai pasirinko eskalavimą. Tai rodo, kad net jei ji iš pradžių nebuvo susijusi su šiuo įvykiu, ji tapo susijusi. Europa turi sugebėti atsakyti į jai mestą iššūkį. Jei Maskva nebenori priimti Europos kompanijų lėktuvų, rasime jiems kitą kelionės kryptį.

Emmanuelis Macronas, atvykęs į Vilnių praeitą rugsėjį, vylėsi, kad dialogas su Maskva gali padėti išeiti iš aklavietės Baltarusijoje...

Esu įsitikinęs, kad Rusija niekada nenorėjo derėtis. Kiekvieną kartą, kai Europa jai ištiesė ranką, ji gavo atkirtį.  Iki 2008 metų dialogas tarp Vakarų ir Rusijos rėmėsi pasitikėjimu, tarpusavio pagarba ir pasirašytomis sutartimis. Bet nuo jėgos panaudojimo Sakartvele, Ukrainoje ir veiksmų, kuriais siekiama regiono destabilizavimo, geopolitinio pranašumo ir demokratiškai išrinktų vyriausybių susilpninimo, tapo beveik neįmanoma kalbėti apie reikšmingą dialogą.

Ar Europos įvesta „No-fly-zone“ virš Baltarusijos nekelia rizikos šalyje sustiprinti Rusijos įtaką?

A. Lukašenka be abejo svajoja išsaugoti savo poziciją, priimdamas vis didesnį Baltarusijos paklusnumą Maskvai, bet esu tikras, kad Putinas galiausiai spaus jį pasitraukti. Netolimoje ateityje mes matysime ne tik geopolitinį, bet ir institucinį abiejų šalių suartėjimą. Štai kodėl europiečiai jau dabar turi sau kelti esminį klausimą: ką jie darys, jei neteisėtas prezidentas Lukašenka sutiks su bendros Rusijos ir Baltarusijos valstybės sukūrimu? Mano nuomone, mes turėsime sugebėti aiškiai pasmerkti nelegalią aneksiją.

Daugiau nei 2000 baltarusių pabėgėlių buvo oficialiai įleisti į Lietuvos teritoriją po 2020 metų rugpjūčio mėnesio rinkimų Baltarusijoje. Ar grėsmė jiems padidėjo?

Manau, kad taip. Mes jau sustiprinome bendrą saugumo tarnybų budrumą, kadangi žinoma, jog vis daugiau žmonių gali tapti nedraugiškų veikėjų taikiniais. Mums reikės taip pat daugiau bendradarbiauti su mūsų Vakarų partneriais, kaip Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos ar Lenkija, kurie jau dešimtmetį susiduria su kibernetinėmis atakomis, melagingų naujienų kampanijomis ar net nuodijimais savo teritorijoje. Galiausiai, turime įspėti Baltarusijos piliečius, radusius prieglobstį pas mus, būti ypač atsargiais.

Šaltinis: Le Figaro