Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

G. Landsbergis: Valstybei grąžinta Lietuvos užsienio politikos šerdis – svarbiausios tarpukario Lietuvos tarptautinės sutartys, kurių likimas buvo nežinomas daugiau nei 80 metų

Sukurta 2021.07.01 / Atnaujinta 2021.07.01 12:20
      G. Landsbergis: Valstybei grąžinta Lietuvos užsienio politikos šerdis – svarbiausios tarpukario Lietuvos tarptautinės sutartys, kurių likimas buvo nežinomas daugiau nei 80 metų
      G. Landsbergis: Valstybei grąžinta Lietuvos užsienio politikos šerdis – svarbiausios tarpukario Lietuvos tarptautinės sutartys, kurių likimas buvo nežinomas daugiau nei 80 metų
      G. Landsbergis: Valstybei grąžinta Lietuvos užsienio politikos šerdis – svarbiausios tarpukario Lietuvos tarptautinės sutartys, kurių likimas buvo nežinomas daugiau nei 80 metų
      G. Landsbergis: Valstybei grąžinta Lietuvos užsienio politikos šerdis – svarbiausios tarpukario Lietuvos tarptautinės sutartys, kurių likimas buvo nežinomas daugiau nei 80 metų
      G. Landsbergis: Valstybei grąžinta Lietuvos užsienio politikos šerdis – svarbiausios tarpukario Lietuvos tarptautinės sutartys, kurių likimas buvo nežinomas daugiau nei 80 metų

      Liepos 1 dieną Užsienio reikalų ministerijoje vykusios ceremonijos metu Lietuvos centriniam valstybės archyvui buvo perduoti ilgus dešimtmečius ieškoti, patys svarbiausi  tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministerijos archyvo dokumentai, kuriuos nuo 1939 metų pavyko išsaugoti Lietuvos diplomatui, Lietuvos generaliniam konsului Kanadoje Vytautui Jonui Gyliui.

      „Šiandien Lietuvos centriniam valstybės archyvui perduodame nepaprastai vertingą tarpukario Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos archyvo dalį – Lietuvos tarptautinių sutarčių originalus ir kitus dokumentus, kurių likimas nebuvo žinomas daugiau kaip 80 metų. Valstybei grąžinta Lietuvos užsienio politikos šerdis. Šie dokumentai atskleidžia jaunos Lietuvos valstybės užsienio politikos siekius ir tikslus. Šiandien perduodami dokumentai – unikali galimybė vėl prisiliesti prie mūsų diplomatijos istorijos čia, Vilniuje. Tai – didžiulis istorinis įvykis“, - sakė ministras Gabrielius Landsbergis.

      Unikalūs dokumentai buvo rasti Kanadoje ir į Lietuvą atvežti birželio pabaigoje.

      „Archyvų išsaugojimo istorija – labai netikėta. Tik dėl sėkmingo atsitiktinumo, palankių Lietuvai aplinkybių ir geranoriškai nusiteikusių žmonių šiandien galime ne tik prisiliesti prie mūsų diplomatijos istorijos, bet ir užtikrinti, kad ji bus tinkamai išsaugota ateities kartoms“, - teigė Lietuvos ambasadorius Kanadoje Darius Skusevičius.

      „Tai –  tikra sėkmės istorija ir didžiulė dovana Lietuvos archyvams. Itin simboliška, kad ją gauname šiemet, Lietuvai minint Archyvų metus. Šiuose dokumentuose slypi  Lietuvos užsienio politikos priešistorė, tad būtų puiku, kad su ja galėtų susipažinti ir Lietuvos visuomenė“, - teigė Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys.

      Tarp perduodamų dokumentų  –   Lietuvos tarptautinių sutarčių originalai: Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis, Lietuvos sutartys su Latvija nuo 1922 iki 1925 metų, 1934 metais Ženevoje pasirašyta Lietuvos, Estijos ir Latvijos santarvės ir bendradarbiavimo (Baltijos Antantės) sutartis ir daug kitų. Sutartis liudija originalūs Vokietijos prezidento Pauliaus von Hindenburgo, JAV prezidentų  Franklino Delano Roosevelto ir Kelvino Coolidge‘o, Čekoslovakijos prezidento Edvardo Benešo, popiežiaus Pijaus XI, Latvijos prezidento Alberto Kviesio, Sovietų Rusijos vyriausybės vadovo Vladimiro Uljanovo-Lenino parašai.

      Unikalios Lietuvos valstybės archyvinės medžiagos, kurią nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios saugojo Vytautas Jonas Gylys, privatūs asmenys ir Kanados lietuvių bendruomenė, perdavimą inicijavo ir koordinavo Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje.

      Lietuvos centriniame valstybės archyve jau yra saugomas Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje fondas: diplomatų Lozoraičių archyvas, pasiuntinybėje dirbusių diplomatų tėvo ir sūnaus Jurgių Baltrušaičių,  Antano Liutkaus veiklos dokumentai. 2019 metais perduotas Vasario 16-osios akto signataro, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministro ir diplomato Petro Klimo (1891-1969) ir jo šeimos dokumentų ir nuotraukų archyvas.

      Pastaraisiais metais, tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai, iš užsienio į Lietuvą buvo parvežta didžioji dalis tarpukario ir egzilinės Lietuvos diplomatinės tarybos archyvinio palikimo – Lietuvos diplomatinių ir konsulinių įstaigų Londone, Vašingtone, Niujorke, San Paule, Toronte, Čikagoje, Ciuriche, taip pat – Lietuvos diplomatijos vado Stasio Lozoraičio veiklos dokumentai.

      Susijusios naujienos Visos naujienos »

      Liepos 1 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriui Daliui Žižiui perduos tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministerijos archyvo dalį, kurią nuo 1939 metų pavyko išsaugoti Lietuvos diplomatui, Lietuvos generaliniam konsului Kanadoje Vytautui Jonui Gyliui.

      Istorinė, kultūros diplomatija »
      IMG_3134.JPG

      Gruodžio 15 dieną Lietuvos konsulato Seinuose (Lenkija) vadovas ambasadorius Remigijus Motuzas kartu su Punsko valsčiaus viršaičiu Vytautu Liškausku ir Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininke Jolanta Malinauskaite-Vektoriene pagerbė 1949 metų gruodžio 15 dieną Šlynakiemyje žuvusių Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo atminimą.

      Atstovybių naujienos » Istorinė, kultūros diplomatija »
      96559_b3a4dc01d2a6a82bbf9faecff6b939eb.jpg

      Lapkričio 25 dieną Maskvoje (Rusijoje) vyko apskritojo stalo diskusija „1920 m. Taikos sutartis tarp Sovietų Rusijos ir Lietuvos“, skirta Sovietų Rusijos–Lietuvos taikos sutarties pasirašymo bei Lietuvos diplomatinės atstovybės įkūrimo Maskvoje šimtmečiui paminėti.

      Dvišaliai santykiai » Atstovybių naujienos » Istorinė, kultūros diplomatija »
      4-4.jpg

      Lapkričio 23 dieną, minint Lietuvos kariuomenės dieną, Lietuvos konsulato Seinuose vadovas ambasadorius Remigijus Motuzas kartu su Lenkijos lietuvių draugijos pirmininku, Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktoriumi Algirdu Vaicekausku ir ,,Aušros“ vyr. redaktore Irena Gasperavičiūte uždegė simbolines žvakutes ant 1919-1920 metais žuvusių Berznyko bei Seinų kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių kapų.

      Atstovybių naujienos »