Gerbiamieji mūsų svečiai – „Gyvųjų maršo“ Lietuvoje dalyviai,
Lietuvos žydų bendruomenės atstovai,
Istorijos mokslo, švietimo ir  kultūros puoselėtojai, 
Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai,
Kolegos parlamentarai, diplomatai,  žurnalistai,   

Džiaugiuosi, galėdamas šiandien asmeniškai pasveikinti  žmones, kurie nėra abejingi  Lietuvos žydų istorijai.  Daugelis jūsų  yra nemažai  prisidėję, kad  mūsų atmintis išsaugotų ne vien  sausus  skaičius ir  faktus  apie  mūsų bendrapiliečių ir tėvynainių, draugų  ir kaimynų likimą.   

Lietuvos istorija –  tai šimtmečius Lietuvoje  gyvenusių žmonių  bendrai išgyventa patirtis. Ta patirtis yra svarbi ne tik mums –   Lietuvos piliečiams.

Ir gilaus liūdesio, ir džiaugsmo valandą  istorinė patirtis sujungia  visus  ryšį su Lietuva jaučiančius žmones,  nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje jie gyventų, kokia kalba kalbėtų, kokiuose maldos namus melstų Dievo malonės.  

Neseniai lenkdamas galvą Yad Vašeme Holokausto aukoms, gedėjau  neišpasakytą  tragediją Lietuvoje ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse patyrusių žydų.

Vakar Paneriuose Lietuvos ir Izraelio Valstybės atstovai  minėjo  Shoa  aukas. Liūdėjome kartu su šį siaubą išgyvenusiais Lietuvos žydais ir jų artimaisiais – „Gyvųjų maršo“ dalyviais. 

Naudodamasis proga,  dėkoju  mūsų tarpe esančiai  Vilniaus žydų  asociacijos Izraelyje – „Beit Vilna“  vadovei Mickey Kantor už širdingą priėmimą Tel-Avive, meilę Lietuvai ir už rūpesčius, jau ketvirtą kartą organizuojant „Gyvųjų maršą“ į Lietuvą.  

Tikiuosi, kad mūsų bendri išgyvenimai, mūsų bendromis pastangomis puoselėjama  pagarba Holokausto aukoms, istorinė atmintis  ir  visuomenės, o ypač – jaunimo švietimas padės mums įvykdyti šventą priesaką – „Daugiau niekada“.

Šį  priesaką  galėsime išpildyti  tuomet, kai  istorinę atmintį  ir savitarpio pagarbą puoselės  visi geros valios žmonės. 

Žmonių, pasiryžusių nešti šviesą ir tiesą tyrinėjant siaubingą Holokausto istoriją, nuoširdžiai puoselėjančių Lietuvos žydų kultūros palikimą, vis gausėja ir Lietuvoje. Kruopštaus ir sudėtingo daugelio mokslininkų, istorikų, kultūros ir meno kūrėjų, muziejininkų, pedagogų, dailininkų, muzikų, teatralų ir daugelio kitų profesijų žmonių darbo ir  juos remiančių labdarių  dėka mūsų visuomenėje  nyksta skaudžios  Holokausto atminties spragos. 

Vis labiau suvokiama,  kad  be  Lietuvą mylinčių žydų ir kitų mūsų žemėje gyvenusių ir gyvenančių  tautų  įnašo  Lietuvos kultūra būtų kur kas skurdesnė. Suvokiame, kad ir mūsų sostinė Vilnius, kuris iki pat nacių okupacijos metais ištikusios katastrofos buvo viso aplinkinio regiono  žydų   dvasinis centras – Lietuvos Jeruzalė – be šio paveldo būtų  ne toks įspūdingas ir originalus.

Manau, kad Lietuva brangi ne tik čia gyvenantiems lietuviams,  bet ir  daugeliui Lietuvos žydų iš Vilniaus ir  Kauno, iš  Butrimonių, Nemenčinės,  Kėdainių, Plungės ar Žagarės štetlų iškeliavusių į platųjį pasaulį ar savo istorinę žemę – Izraelį.  Mums nėra ko pyktis  dėl istorijos –  mes galime  drauge stengtis, kad  istorija su visais savo nuopuoliais ir pakilimais  mus  ne skirtų, o vienytų.

Tolerancijos,  kultūros, prekybos  ir  žinių  mainų, o svarbiausia – pagarbos  kitos etninės kilmės ar religinės priklausomybės žmogui tradicija – tai brangiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas, kurį  saugome ir norime perduoti savo jaunajai kartai.   

Mūsų  modernus  jaunimas – Vilniaus dailės akademijos ir Baltarusijos valstybinio universiteto studentai jau nuo 2009 metų bendrai  tyrinėja  unikalų litvakų paveldą –   Baltarusijoje išlikusias sinagogas, statytas per kelis žydų kultūros klestėjimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje šimtmečius (nuo XVII iki XIX amžiaus). Šio Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo programos remiamo projekto, kurį įgyvendina Žydų kultūros ir informacijos centras Vilniuje, maža  dalis – šiandien mūsų galerijoje atidaroma nuotraukų ekspozicija. Šį projektą, kurį netrukus jums plačiau pristatys dr. Giedrė Mickūnienė,  kaimyninių šalių studentai tęs ir šiemet. 

Puikus tarptautinis bendradarbiavimas su įvairių šalių, pirmiausia – Izraelio, JAV partneriais, – aktyvus Lietuvos dalyvavimas tarptautinės Holokausto švietimo, tyrimo ir švietimo organizacijos, vienijančios 28  šalių  savo sričių specialistus,  diplomatus ir politikus, veikloje (ITF for Holocaust Education, Research and Remebrance), Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams tirti atlikti darbai pamažu brandina savo vaisius.

Todėl laisvoje demokratinėje  Lietuvoje  sovietiniais metais nutylėtas  Holokaustas nebėra tik „svetimas skausmas“.  Manau, mūsų visuomenės brandai buvo svarbi ir 2011 metais Seimo ir Vyriausybės įvykdyta plati programa, skirta Holokausto aukoms Lietuvoje paminėti. 

Kviesdamas jus plačiau susipažinti su Lietuvos akademinės bendruomenės darbais, linkiu visiems malonaus bendravimo.

Kviečiu prasmingo pokalbio apie tai, ką galime ir turime padaryti drauge, ugdydami laisvą mąstymą ir tvirtą moralinę poziciją, padedančius išsivaduoti nuo totalitarizmo patirties primestų stereotipų, trukdančių geriau suprasti ir  istoriją, ir dabartį.

Toks tarpusavio supratimas, bendradarbiavimas, o esant būtinybei – ir pagalba neramiame mūsų dienų pasaulyje labai reikalingas mūsų visų bendram labui, taikios ir saugios ateities vardan.

Ačiū už dėmesį.