Birželio 26 d., antradienį, Menų spaustuvėje vyko tradicinio japoniško šokio džiutamai pristatymas Lietuvos publikai. Pastaraisiais metais Lietuvos žiūrovai turėjo galimybių susipažinti su vyrų dominuojamu No teatru, tuo tarpu džiutamai yra tradicinis tik moterų šokamas šokis, kuris bus pirmą kartą demonstruojamas Lietuvoje. Renginys skirtas 90-osioms metinėms, kai 1922 m. Japonija oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

Džiutamai šokis atskleidžia principinius wabi ir sabi japoniškos estetikos principus. Minimalistinė scenos dekoracija, dėmesys vieninteliam artistutui bei užburianti tradicinių kanklių šiamisen ir tradicinės fleitos šiakuhači muzika.

Apie Džiutamai

Japonijoje išskiriamos dvi judesio formos: mai – sukimasis ir odori – šokimas. Pradžioje išskirtinis mai bruožas buvo sukimasis ratu ir trepsėjimas, o odori – šokinėjimas. Skyrėsi ir tikslai: mai buvo atliekamas kaip malda dievams ar žymiems valstybės veikėjams, o odori buvo savo paties dvasinio pakilimo išraiška.

Džiutamai – viena iš nedaugelio meno šakų Japonijoje, kurias sukūrė ir puoselėjo moterys. Tai itin subtilus, labai didelę reikšmę pauzėms teikiantis menas, gimęs iš mergaitiškų manierų ir pomėgių ankštoje, šiaudiniais dembliais, tatami, iškloto kambario erdvėje.

Čia labai svarbu grakštūs pirštų ir pečių judesiai, žvilgsnis, gebėjimas visu kūnu, jo vidumi, pajusti erdvę. Scenovaizdis nėra derinamas prie kūrinio muzikos, jis kuriamas pasitelkiant tradiciškai japoniškuose namuose esančias stumdomas popierines duris, fusuma, slankiojančias popierines pertvaras, šiodži, širmas, o žvakidės ir jų skleidžiama šviesa naudojamos atskirti šokėjos ir žiūrovų pasaulius.

Japoniškas šokis Džiutamai© Organizatorių nuotr.

Žiūrovo vaizduotę žadina vien tik šis neįmantrus scenovaizdis ir šokėjos žvilgsnio jėga, likusi baltu grimu užmaskavus emocines veido išraiškas. Šokėja grakščiais pirštų ir pečių judesiais bei žvilgsniu ne pažodžiui perpasakoja vieną ar kitą istoriją, bet į atliekamą kūrinį prabyla ir savo pačios mintimis. Žiūrovas taip pat savaip reaguoja į šokėjos pasakojamą istoriją. Taip sukuriamas džiutamai pasaulis, todėl džiutamai, taip pat kaip ir raiškusis skaitymas, visada atliekamas vieno asmens.

Atlikėja:

Tokidžio Hanasaki (gim. 1958 m.). Pirmą kartą pasirodė 1970 m. Kanzaki mokyklos narių susirinkime, Nacionaliniame dramos teatre. Nuo 1978 m. scenoje pasirodė Džiumai Kanzaki ir Tokidžio Kanzaki vardais. 1999 m. surengė pirmąjį kasmetinį Tokidžio mokinių susirinkimą. 2003 m. pradėjo individualią sceninę veiklą Tokidžio Hanasaki vardu ir tapo Hanasaki mokyklos įkūrėja. 2010 m. įkūrė Džiutamai sklaidos draugiją, kuri nuo 2011 m. vykdo Tokijo miesto Minato seniūnijo kultūros ir meno rėmimo paramos programą. Kasmet pasirodo Nacionaliniame teatre, Kioi Hall scenoje, Cerulean Tower No teatre, rengia rečitalius. 2004 m. surengė pasirodymus Prancūzijoje, Paryžiaus universitete. Džiutamai ir tradicinio japoniško judesio paslapčių moko ne tik Japonijoje (pradinėse mokyklose, Keio universitete, šokio dirbtuvėse), bet ir užsienyje (JAV, San Jose moko groti japoniškais būgnais, choreografijos).