Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime liepos 23 dieną Briuselyje pareiškė, kad ES išorės energetikos politika turi deramai atsakyti į iššūkius, kuriuos kelia priklausomybė nuo energijos išteklių tiekėjų, ir kad su trečiosiomis šalimis ES turi kalbėti vienu balsu.

„Energetikos ir užsienio politikos ryšys daugiau negu akivaizdus. Ne paslaptis, kad Lietuva jaučia neigiamus šio ryšio politinius ir ekonominius padarinius“, – sakė A.Ažubalis.

Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje ministrai pirmą kartą svarstė, kaip susieti ES užsienio politiką ir energetikos politiką.

A.Ažubalis pabrėžė, kad ES su išteklių tiekėjais ir šalimis, per kurias jie eksportuojami, turi kalbėti vienu balsu, laikytis solidarumo principo ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems tiekėjams. Be to, visos valstybės narės turi dalytis informacija apie susitarimus su trečiosiomis šalimis. ES institucijos – Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba – turi aiškiai pasidalyti darbus tarpusavyje ir koordinuoti energetikos politikos pastangas su valstybėmis narėmis.

„Kalbant apie išorės energetikos politiką neįmanoma išvengti branduolinės saugos ir saugumo temos. Kaip anksčiau sutarė ES valstybių vadovai, tai turi būti viena iš ES santykių su kaimynais temų, o aukščiausius branduolinės saugos standartus turi būti siekiama diegti tarptautiniu mastu“, – teigė A.Ažubalis.

Ministrai taip pat aptarė ES bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Lietuvai pirmininkaujant ES, Vilniuje bus rengiamas trečiasis ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas.

A.Ažubalis sakė, kad iki susitikimo norint pasiekti reikšmingos pažangos, Rytų partnerystės šalys turi tęsti reformas, o ES – nenuleisti akių nuo regiono. Ministras taip pat paragino ES padėti Rytų partnerystės valstybėms, netrukus rengsiančioms rinkimus, išlaikyti pasirengimo  vadovautis europietiškomis vertybėmis egzaminą.

„Tai, ką siūlome Rytų partnerystės šalims, neturi būti mažiau patrauklu negu tai, ką joms gali pasiūlyti kiti regiono žaidėjai. Turime deramai atsakyti į ambicingiausių partnerių pažangą, o kitiems – likti kuo patrauklesni“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

URT aptarta ir ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos pažanga. A.Ažubalis pabrėžė, kad reaguojant į krizes būtina užtikrinti ne tik kuo glaudesnį ES institucijų bei valstybių narių bendradarbiavimą, bet ir bendrą darbą su tarptautiniais partneriais, pirmiausiai NATO. Pasak ministro, glaudžiau bendradarbiauti vykdant ES operacijas turi būti skatinamos Rytų partnerystės šalys.

Posėdyje ministrai taip pat pasmerkė stiprėjantį smurtą prieš taikius gyventojus Sirijoje, aptarė padėtį Egipte ir tolesnį bendradarbiavimą su Libija po neseniai šioje šalyje surengtų parlamento rinkimų.