Gerbiami kolegos, mieli svečiai,

Leiskite pasveikinti mūsų garbės konsulus, diplomatinių atstovybių ekonomistus (matau ir kelis ambasadorius!), komercijos atašė - visus, susirinkusius šioje kiek netradicinėje vietoje. [Džiugina, kad šiandien mūsų gretose – ir kitų ministerijų bei įstaigų Versli Lietuva ir Investuok Lietuvoje atstovai]. Šis miestelis ir jo apylinkės, mena vieną svarbiausių tarpukario Lietuvos asmenybių – ilgametį Valstybės prezidentą Antaną Smetoną. Netoliese yra jo gimtosios sodybos vieta ir buvusi rezidencija, o ir jaukioje Taujėnų bažnyčioje jo dažnai lankytasi. Tad, manau, tai puiki vieta susitikimams tokiais valstybiniais klausimais, kokius aptarsime šiandien.

Kolegoms garbės konsulams tai jau 5-asis suvažiavimas. Naudodamasis proga dėkoju Jums visiems už materialiai neatlyginamą, užtat tiesiogine to žodžio prasme garbingą darbą Lietuvos labui. Man labai malonu čia matyti ir vieną iš pirmųjų Lietuvos garbės konsulų – poną Karl Rothenberger [kaip garbės svečias, spec. apdovanojimų nebus], kuris buvo paskirtas lygiai prieš 20 metų! Ačiū Jums visiems!

Susitikome po dvejų, o ne po trejų metų, kaip iki šiol buvo įprasta. Viena vertus, norime iš anksto pristatyti Jums gaires ir planus, susijusius su atsakingu kitų metų laikotarpiu, kai Lietuva pirmą kartą pirmininkaus Europos Sąjungai. Kaip puikiai suprantate, čia neišsiversime be Jūsų svaraus indėlio. Šiuo laikotarpiu kaip niekad svarbi bus viešoji diplomatija ir Jūsų kūrybiškumas ją įgyvendinant savo šalyje, regione, savo verslo aplinkoje. Pirmininkavimas – tai  didžiulės Lietuvos pristatymo pasauliui galimybės, bet niekas kitas už mus pačius jų nerealizuos.

Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkė plati. Daug dėmesio skirsime ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimui, veiksmingai išorės sienų apsaugai. Taip pat kitąmet Vilniuje numatome Rytų Partnerystės iniciatyvos Viršūnių susitikimą, kuriame bus įvertinta 6 Rytų Europos valstybių (Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Armėnijos ir Moldovos) pažanga ir bendradarbiavimo su ES gairės. Mums gyvybiškai svarbu, kad šios šalys būtų demokratiškos, konkurencingos, orientuotos į glaudžius santykius su ES. Tas pats galioja ir Rusijai, su kuria siekiame skaidrių, lygiateisių, abipuse pagarba ir gerove paremtų santykių. Lietuvai ypač svarbu puoselėti ir transatlantinius ryšius. Įdomus sutapimas: mums pirmininkaujant ES, numatytos derybos dėl ES laisvos prekybos sutarčių su JAV ir Kanada.  

Tačiau lipdydami „šiaurės lanką“, sudarytą iš transatlantinių partnerių, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės-Baltijos regiono valstybių, turime siekti čia įtvirtinti ne tik nedalomo saugumo sampratą, bet ir patvarios fiskalinės politikos, atsakingos socialinės sistemos, klestinčios prekybos standartus.

Globalios konkurencijos ir įtampos pasaulio rinkose sąlygomis vienintelis išsigelbėjimas yra koncentruota, koordinuota ir proaktyvi Lietuvos ekonominė diplomatija. Sunku paneigti, kad būtent toks buvo Lietuvos atsakas į iššūkius svarbiausiuose ekonomikos sektoriuose, įgyvendinant energetikos, transporto, logistikos, turizmo, žemės ūkio, eksporto, investicijų skatinimo projektus. Sunku paneigti ir tai, kad visais šiais klausimais dar turime kur pasitempti ir ką nuveikti.  

Gerbiami kolegos,

Šiemet ekonomikos atstovų užsienyje ir garbės konsulų suvažiavimai sujungti. Esminė to priežastis yra siekis rasti sinergiją visose Lietuvos atstovavimo užsienyje grandyse siekiant mus jungiančio tikslo – Lietuvos ekonomikos augimo. Leiskite tarti porą žodžių apie svarbiausius aspektus.

Energetika. Pastaraisiais metais atkovojame Lietuvai monopolininkų uzurpuotą energetinį sektorių. Projektuojame Suskystintų dujų terminalą, su Švedija tvirtiname partnerystę bendrais elektros, su Lenkija – elektros ir dujų tinklais. Kartu su Baltijos bendražygėmis rengiamės regioninės Visagino AE statybų darbams. Dėkodamas už Jūsų pastangas tik pridurčiau, kad lemiami žingsniai finišo tiesiojoje į energetinę nepriklausomybę dar priešaky, ir ES pirmininkavimas bus geriausia proga užtikrinti, kad tie žingsniai vestų pirmyn. Apskritai energetinis saugumas Lietuvai yra gyvybinis prioritetas, nes iki šiol net 80 proc. energijos išteklių importuojame iš vienos šalies [Nacionalinė energetikos strategija]. Be to, uždarius Ignalinos atominę jėgainę, importuojame net 74 proc. elektros – tai didžiausias procentas tarp ES šalių, o priklausomybė nuo dujų ir naftos importo iš vienintelio šaltinio yra 100-procentinė.

Kalbėdamas apie energetiką negaliu nepaminėti branduolinės saugos aspekto. Rusijos ir Baltarusijos siekiai kuo greičiau ir kuo pigesnėmis priemonėmis statytis naujas nesaugias atomines elektrines, kelia grėsmę ne tik Lietuvos bet visos Europos saugumui. Turime tarti griežtą „ne“ nesaugiems branduoliniams projektams. Prašau Jūsų visų, drąsiai skleiskite žinią po pasaulį, kad išvengtume naujo Černobylio.

Tranzitas. Lietuvos geografinė padėtis – Rytų-Vakarų ir Šiaurės-Pietų transporto ašių susikirtimas, neužšąlantis Klaipėdos uostas, gerai išplėtotas geležinkelių ir automobilių kelių tinklas, sudaro palankias sąlygas transporto sistemos plėtrai. Todėl galima džiaugtis šiandieniniais mūsų vykdomos ekonominės diplomatijos pasiekimais plečiant tokius tarptautinius transporto koridorių projektus.

Ilgalaikis Lietuvos tranzito prioritetas yra „Rytų ir Vakarų transporto koridorius“, kuriuo siekiame sujungti Europos ir Azijos rinkas sausumos keliu per Lietuvą.  Kitas paminėtinas pavyzdys – Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos krovininio traukinio projektas „Vikingas“, kuris jau žinomas kaip pigiausias ir ekologiškiausias tranzito šiame regione būdas. Krovinių srautas sparčiai auga, plečiasi produkcijos pardavimo rinkos, didėja vežėjų pajamos, Klaipėdos uosto ir logistikos centrų apkrovos. Aktyvaus bendradarbiavimo dėka gimsta nauji logistiniai sprendimai ir produktai, tokie kaip „Saulė“, „Merkurijus“, „Šeštokai ekspress“, kuriems išvystyti yra reikalingas ir aktyvus mūsų diplomatų įsitraukimas.

Ypač svarbus Lietuvai ir visam regionui yra „Rail Baltica“ projektas. Lietuva, neturėdama europinės vėžės, yra atskirta nuo ES šalių. Todėl praranda galimybę turėti greitą ir patogų keleivių susisiekimą su ES šalimis bei didelį srautą krovinių, kurie galėtų būti nukreipti šiaurės – pietų kryptimi Lietuvos teritorija. Mūsų ministerija sėkmingai ėmėsi iniciatyvos „išjudinti“ Rail Baltica darbus. O 2014-2020 m. finansavimo laikotarpiu turime galimybę projekto finansavimą net iki 85 proc. padengti ES Sanglaudos fondo lėšomis.

Dar vienas mūsų bendro darbo rezultatas – NATO ISAF krovinių tranzitas per Lietuvos teritoriją. Pervežamų ISAF krovinių srautai per Klaipėdos uostą nuolat auga (2011 pervežta 2156 TEU, o per 2012 m. penkis mėnesius - 3000 TEU). Dabar aktyviai siekiame, kad Lietuvai būtų patikėtas ir grįžtamasis ISAF tranzitas.

Jei tik išlaikysim visų išjudintų iniciatyvų tęstinumą, galėsime drąsiai kalbėti apie Lietuvą kaip Šiaurės-Baltijos regiono tranzito centrą ir kertinę jungtį su Rytais.

Gerbiamieji,

Pasaulinės krizės akivaizdoje, Lietuvos Vyriausybė ėmėsi atsakingos taupymo politikos. Iš ši politika greitai ėmė nešti pirmuosius vaisius. Šalies ekonomika akivaizdžiai atsigauna, pagal BVP augimą pastaruoju metu esame tarp pirmaujančių ES. Pernai realus BVP išaugo 5,8 proc., o š.m. pirmąjį ketvirtį augimas siekė 3,4 proc. Labiausiai tam padėjo sugebėjimas „pramušti“ naujas rinkas eksportui. Pernai fiksavome rekordinį 30 proc. eksporto augimą. Geras tendencijas išlaikome ir šiemet. Maža to, nuosekliai didiname tiesioginių užsienio investicijų srautą.

Matydamas solidų šios dienos pranešėjų sąrašą, į detales nesileisiu. Užtat dar kartą akcentuosiu esminius diplomatų ekonomistų, komercijos atašė ir kolegų garbės konsulų uždavinius, skirtus Lietuvos ūkio plėtrai: tai investicijų pritraukimas į Lietuvą, mūsų prekių ir paslaugų eksporto skatinimas ir naujų nišų paieška, Lietuvos verslo interesų užsienyje gynimas, turizmo į Lietuvą skatinimas.

Atkreipiu dėmesį, kad kiekvienai diplomatinei atstovybei pagal šalis yra apibrėžti prioritetiniai sektoriai eksporto skatinimui; numatytos konkrečios informacijos rinkimo, analizės, sklaidos užduotys pritraukiant investicijas; planuojami tiksliniai renginiai kartu su Valstybiniu turizmo departamentu. Būtina paminėti ir mūsų darbo įrankius: tai tiesioginiai susitikimai ir derybos, įvažiuojamos ir išvažiuojamos verslo misijos, tarptautiniai renginiai, tokie kaip PLEF, Life Science Baltic ir kt.

Gerbiamieji, visų Jūsų prašau ir patiems drąsiau teikti siūlymus, kaip patobulinti Lietuvos ekonominę diplomatiją. Primenu, kad šiomis dienomis Jūs turėsite ne tik galimybę susipažinti su Lietuvos ekonomine situacija ir projekcijomis, strateginių sektorių analize, bet ir su konkrečiais mūsų verslo pasiūlymais bendradarbiavimui trečiadienį. Nuoširdžiai tikiu, kad išsivešite artimą savo veiklai rinkinį pasiūlymų ir kad užsimezgusios pažintys bus graži bendradarbiavimo pradžia.

Galiausiai noriu pasidžiaugti, kad turime tikrai nemažai sektinų sėkmingos ekonominės diplomatijos pavyzdžių. Štai garbės konsulas Nyderlanduose ponas Herman De Lange, dirbantis nuo 1994 metų, yra suteikęs galybę naudingų konsultacijų mūsų verslo struktūroms. O garbės konsulas Omane ponas Anees Issa Al Zadjali pastaruoju metu labai aktyviai remia Lietuvos informacinių technologijų firmų pastangas įsitvirtinti savo šalyje ir regione. Šie ir daugelis kitų atvejų įrodo, kad platus Lietuvos garbės konsulų tinklas duoda tiesioginės, labai apčiuopiamos ekonominės naudos mūsų valstybei. Tą patį galėčiau pasakyti apie nemažą dalį mūsų diplomatų-ekonomistų bei komercijos atašė.

Dar viena svarbi garbės konsulų veiklos sritis - pagalba į bėdą užsienyje pakliuvusiems Lietuvos piliečiams. Ji ypač vertinga tuose kraštuose, kur neturime karjerinių atstovybių. Geru žodžiu už nesavanaudišką pagalbą norisi paminėti ponią Laimą Grigaliūnas de Didžiulis (Kolumbijoje), poną Eduardo Alberto Paškevičius Velarde (Peru), poną Ibraheem Othman Mahmood Mahmood (Irake). Įsimintina ir garbės konsulų pagalba mūsų kultūros tarptautiniams ryšiams. Su dėkingumu čia norėčiau paminėti poną Jerzy Bankowski (Lenkija), poną Michel Sogny (Šveicarija), poną Vitaliy Antonov (Ukraina).

Pagyrimo vertų kolegų sąrašas solidus, tad toliau netęsiu. Užtat žinokite, kad Jūsų darbas neliks nepastebėtas – atidžiai stebime ir vertiname Jūs pastangas. O užbaigti leiskite priminimu: visus mus sieja viena misija, kurios atskaitos taškas – Lietuvos, kiekvieno jos piliečio – poreikiai. Tad išnaudokime šį suvažiavimą apsikeitimui žiniomis ir bendrų veiksmų derinimui. Neabejoju, tai dar pagerins darbo rezultatus.