Neseniai vienas intelektualas  viešai pasisakė, kad „reikia pradėti istorijos amnezijos procedūras, nes atmintis yra agresyvus aktas“. Nors šiame teiginyje kai kas gal ir įžiūrės krislą tiesos, noriu pasidžiaugti, kad mūsų susibūrimo motyvas yra priešingas. 

Nuoseklūs gerbiamo Tomo Remeikio darbai, įskaitant ir neseniai išleistą paskutinių prieškario metų dokumentų rinkinį – tai patikima ir iškalbinga mūsų valstybės istorijos atodanga. Ji padės mums ir mūsų vaikams deramai matyti ir įvertinti ano meto totalitarinių režimų agresyvėjimą, tarptautinės saugumo sistemos griūtį, Baltijos šalių laviravimą, iliuzijas neutraliteto kelyje, Molotovo-Ribentropo paktą ir tragiškas jo pasekmes.

Labai vertiname ir norime nuoširdžiai padėkoti autoriui už šią dovaną Lietuvai. Užsienio reikalų ministerijos vardu pabrėžiu, kad istorinę atmintį, istorinį teisingumą, autentišką savo praeities pažinimą laikome būtinu valstybės sąmoningumo įrodymu. Dėl to pastaraisiais metais inicijavome bei įgyvendiname virtinę darbų, ryškinančių Lietuvos istorinės atminties politikos kontūrus.

Pastaraisiais metais mūsų diplomatai į Lietuvą grąžino vertingus Lietuvos politikos ir diplomatijos istorijos archyvus ir kitus reliktus - Lozoračių šeimos, Antano Liutkaus, Igno Šeiniaus, Jono Žmuidzino ir kitų archyvus, Baltrušaičių dokumentus, 1918 m. Vasario 16-osios akto nuorašus. Šiemet kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi atvėrėme nuolatinę parodą apie tarpukario Lietuvos diplomatinę tarnybą. Taip pat patvirtinome išsamų diplomatų atminimo įamžinimo priemonių planą, kuris tikrai pagyvins institucijų koordinaciją edukacinėje, akademinėje veiklose. Galiausiai plečiame tradiciją kartu su kaimynais įamžinti reikšmingus istorinius įvykius, tokius kaip pirmosios URM įkūrimas, Mėlynųjų vandenų, Oršos mūšis, 1863-iųjų sukilimas ir kt.

Kaip žinote, istorinis teisingumas yra vienas iš nacionalinių užsienio politikos tikslų. Todėl džiugu, kad Europos Sąjunga pamažu artėja, ir ne be mūsų pagalbos, prie solidaraus požiūrio į abiejų praeito amžiaus totalitarinių sistemų nusikaltimų bei aukų atminimo įvertinimą. O artėjančio pirmininkavimo ES proga rengiamės per atkurtos nepriklausomybės dvidešimtmetį didžiausio masto ir intensyvumo Lietuvos istorijos pristatymui. Bendradarbiaudami su Vilniaus universitetu ir garbiais istorikais, filosofais, užsienio kalbomis išleisime neakademinės formos veikalą, kuris kaimynams ir visai tarptautinei bendruomenei duos atsakymus į klausimus: kaip gimė Lietuva, kodėl ji turi teisę egzistuoti, būti savarankiška ir gerbiama.   

Gerbiamieji,

Valstybinių, akademinių institucijų bei istorikų veiksmų proaktyvumas įgyvendinant istorijos įamžinimo projektus yra būtina sąlyga atremti istorijos falsifikavimo, manipuliavimo ir politizavimo grėsmes, kurios, visi tą matome, šiandien akivaizdžios ir sutinkamos daug dažniau, negu mes to norėtume.

Tad baigiant leiskite Jus visus pasveikinti ir dar kartą padėkoti. Jūsų visų čia esančių atsakingas požiūris ir indėlis bendram reikalui, leidžia tikėtis, kad istorijos amnezijai Lietuva nepasiduos.