Gerbiamieji,

Džiaugiuosi, kad Černobylio katastrofos metinių išvakarėse susirinkome diskutuoti apie branduolinę saugą ir saugumą – apie du skirtingus klausimus, kuriais siekiame vieno ir to paties – saugumo žmonėms, saugumo aplinkai, kurioje gyvename.

Černobylio ir Fukušimos nelaimės buvo tragiškas priminimas visoms šalims, kad atominėje energetikoje yra būtina išskirtinė valstybių atsakomybė.

Tarptautinė bendruomenė ėmėsi svarbių žingsnių, stiprinančių branduolinę saugą ir saugumą globaliu mastu: Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) parengė Branduolinės saugos stiprinimo veiksmų planą, Europos Sąjunga atliko veikiančių, uždarytų ir planuojamų statyti jėgainių atsparumo testus (stress tests) ir ėmėsi priemonių įtraukti trečiąsias šalis į šį procesą.

Reikėtų paminėti ir svarų Lietuvos diplomatų indėlį, nes testų trečiosiose valstybėse klausimu buvo diskutuojama gerą pusmetį šios srities klausimus sprendžiančiose ES tarybose.

Suprasdama branduolinės saugos ir saugumo svarbą, Lietuva aktyviai dalyvauja vykstančiuose procesuose ir realiais veiksmais stiprina branduolinę saugą ir saugumą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Jau turime kuo pasidžiaugti:

• Uždarytos Ignalinos atominės elektrinės atsparumo testas neatskleidė saugos ir saugumo spragų. Manau, jog tai svarbi žinia, kuri turėtų būti skelbiama.
• Pagal griežtus saugos reikalavimus yra planuojama nauja atominė elektrinė, mūsų pastangas palankiai įvertino TATENA misija.
• Lietuvos iniciatyva pasiekta, kad branduolinių jėgainių testavimo pradėta reikalauti ne tik Europos Sąjungoje, bet ir kaimynystėje, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją. Po neseniai įvykusio mano vizito Kaukaze galiu pasakyti, kad ir ten egzistuoja panaši situacija – Azerbaidžanas reikalauja, o Armėnija sutinka atlikti stress testus. Tad testavimo procesas iš Europos plinta ir į kaimyninius regionus. 
•  Lietuvos pasiūlymai TATENA branduolinės saugos stiprinimo veiksmų planui, susiję su TATENA misijų informacijos viešinimu, jau įgyvendinami praktikoje.
• Lietuvos pastangomis Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas svarsto Lietuvos pateiktą skundą dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės neatitikimo saugos reikalavimams ir šių metų rudenį turėtų pateikti išvadas ir rekomendacijas. Kokios jos bebūtų, tai dar vienas svarbus žingsnis link to, jog šių tikrų ar tariamų atominių projektų Lietuvos kaimynystėje rengėjai suteiktų mums tam tikras saugumo garantijas.
• Š.m. kovo mėnesį į Seule vykusį Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą pirmą kartą buvo pakviesta ir aktyviai dalyvavo Prezidentės vadovaujama Lietuvos delegacija. Tai taip pat laikytina dideliu mūsų diplomatinės tarnybos ir kitų institucijų nuopelnu įtikinant ne tik Pietų Korėją, bet ir didžiąsias branduolines valstybes pakviesti Lietuvą į tokio lygio forumą. Dalyvavimas Branduolinio saugumo viršūnių susitikime turi didelę praktinę ir simbolinę reikšmę pristatant Lietuvos susirūpinimą dėl dviejų projektų kaimynystėje.
• Maža to, Lietuvoje neseniai pradėjo veikti Branduolinio saugumo kompetencijos centras. Jo steigimo idėją palaikė ir pats TATENA vadovas Y. Amano, dėkodamas už Lietuvos indėlį į branduolinę saugą ir saugumą regione. Tai rekordiškai trumpas laikas, per kurį sugebama įsteigti tokį centrą.

Šiame kontekste tenka konstatuoti, kad, net ir įvykus tokio masto kaip Černobylio ir Fukušimos branduolinėms nelaimėms, kaimynystėje – Rusijoje ir Baltarusijoje – vis dar susiduriame su atsakomybės ir pagarbos tarptautiniams susitarimams stoka. Sakoma netiesa, iškraipomi faktai – kuriama įsivaizduojama tikrovė.

Dėl to noriu pasidžiaugti nuosekliu ir sėkmingu bendradarbiavimu su Aplinkos ir Energetikos ministerijomis, taip pat su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ir kitomis už branduolinę ir radiacinę saugą bei aplinkosaugą atsakingomis Lietuvos institucijomis. Reikia pabrėžti, kad dirba ne vien tik URM ar diplomatinė tarnyba, turinti daugiau veikimo užsienyje svertų. Be Jūsų žinių mes būtume gerokai mažiau pajėgūs šioje srityje. Taip pat noriu padėkoti Rokui Žilinskui, kuris yra savotiškas mūsų „parlamentinis ruporas“ ir „atstovas spaudai branduolinės energetikos klausimais“. Tai yra labai gerai, nes juntami teigiami rezultatai viešinant šią problemą.

Gerbiamieji,

Jūsų dalyvavimas patvirtina, kad šio renginio tema yra tikrai aktuali. Dėkoju Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui už bendradarbiavimą ir pagalbą jį organizuojant. Manau, kad toks renginys tikrai nėra paskutinis. Ne todėl, kad iškils kitų problemų. Kol egzistuos branduolinė energetika, tol šis klausimas turės būti mūsų – atsakingų institucijų – ir kaimyninių valstybių akiratyje. Linkiu Jums visiems konstruktyvių diskusijų, po kurių nebeliks abejonių dėl branduolinės saugos ir saugumo svarbos Lietuvai ir visam regionui.