Lietuva 2012 metais koordinuoja Baltijos šalių bendradarbiavimą

Vyriausybių bendradarbiavimas

Vyriausybių ir parlamentų bendradarbiavimas

Prezidentų bendradarbiavimas

Naujausi pagrindiniai susitikimai

Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Ministrų Tarybai 2012 metais prioritetai

Baltijos šalių bendradarbiavimo istorija

1934 metais Ženevoje Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Santarvės ir bendradarbiavimo sutartį. 1990 m. gegužės 12 d. Taline buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos vienybės ir bendradarbiavimo deklaracija, visa apimtimi atkūrusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimą. Vadovaujantis 1934 metų, Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvės ir bendradarbiavimo sutartimi, 1990 metais buvo įsteigta Baltijos Taryba. Tęsiant Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrų konferencijų tradiciją buvo atkurtas Baltijos šalių vyriausybių bendradarbiavimas. Nuo 1994 m. birželio 13 d. jam suteikta šiandienė institucinė forma – Baltijos Ministrų Taryba.

Vyriausybių bendradarbiavimas

Baltijos Ministrų Taryba (BMT) yra Baltijos šalių vyriausybių bendradarbiavimo institucija. Ji buvo įkurta 1994 m. birželio 13 d. Taline, vadovaujantis susitarimu dėl Baltijos Ministrų Tarybos, pasirašytu 1993 m. lapkričio 28 d. Vilniuje. Baltijos šalims tapus ES IR NATO narėmis, BMT buvo reformuota ir labiau pritaikyta prie pasikeitusių sąlygų. BMT struktūra, , atsižvelgiant į politinius interesus, sudaro galimybes organizuoti trišalį bendradarbiavimą. Ministrų pirmininkų taryba konsultuojasi dėl tarpvyriausybinio bendradarbiavimo, o Bendradarbiavimo taryba, kurią sudaro užsienio reikalų ministrai, koordinuoja Vyresniųjų pareigūnų komitetų veiklą . Vadovaudamiesi Taisyklėmis šie komitetai ekspertiniu lygiu bendradarbiauja penkiose pagrindinėse veiklos srityse. Prireikus Ministrų pirmininkų taryba gali steigti darbo grupes ir pavesti joms atlikti užduotis. BMT darbą organizuoja Sekretoriatas, kurį sudaro Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijų pareigūnai, atsakingi už Baltijos šalių bendradarbiavimą. Sekretoriatas pirmininkaujančios šalies iniciatyva rengia Ministrų pirmininkų tarybos ir Bendradarbiavimo tarybos pasitarimus. Pirmininkavimas perimamas kiekvienų kalendorinių metų pradžioje. Pirmininkaujanti šalis vadovauja bendradarbiavimui visais lygiais. 2011 metais BMT pirmininkavo Estija, o 2012 metais pirmininkavimą perima Lietuva.

Vyriausybių ir parlamentų bendradarbiavimas

Baltijos Asamblėja (BA) , įsteigta 1991 m. lapkričio 8 d. ir veikianti pagal 1993 m. spalio 31 d. įsigaliojusius Statutus, yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų bendradarbiavimo organizacija.

Baltijos Ministrų Tarybos ir Baltijos Asamblėjos bendradarbiavimą numato Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos susitarimas dėl Baltijos parlamentų ir vyriausybių bendradarbiavimo , pasirašytas Taline 1994 m. birželio 13 d. 2003 m. lapkričio 28 dieną Vilniuje buvo pasirašytas šį Susitarimą papildantis Protokolas, kuriame nustatyta Baltijos Tarybos rengimo tvarka.

Baltijos Taryba yra Baltijos Ministrų Tarybos ir Baltijos Asamblėjos kasmetinis bendras pasitarimas, kurį sudaro:

• Baltijos Asamblėjos sesija,
• Baltijos Asamblėjos Prezidiumo ir Baltijos Ministrų Tarybos Bendradarbiavimo tarybos posėdis,
• Baltijos Ministrų Tarybos Bendradarbiavimo tarybos posėdis
• Bendradarbiavimo Tarybos pirmininko ataskaita Baltijos Asamblėjos sesijai apie Baltijos šalių bendradarbiavimą per praėjusius metus, veiklą, susijusią su Baltijos Asamblėjos nutarimais, priimtais per ataskaitinius metus, ir tolesnio bendradarbiavimo planus.

Prezidentų bendradarbiavimas

1990 m. gegužės 12 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkai Taline įsteigė Baltijos Valstybių Tarybą. Tuo metu tai buvo Baltijos valstybių vadovų forumas. Vėliau Baltijos Valstybių Taryba buvo vadinami ir Baltijos šalių prezidentų susitikimai. 1993 m. lapkričio 18 d. prezidentai nusprendė savo susitikimus vadinti Baltijos Taryba. Šiuo vardu taip pat yra vadinami bendri Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos forumai, todėl Baltijos šalių vadovų bendradarbiavimo forma šiuo metu yra vadinama Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimais.

Naujausi pagrindiniai susitikimai

2012 m. lapkričio 9 d. Vilniuje įvyko 18-oji Baltijos Taryba.
2012 m. rugsėjo 19-20 d. Vilniuje įvyko Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų pirmininkų tarybos susitikimas.
2012 m.  kovo 7-8 d. Prienuose įvyko Lietuvos, Estijos ir Latvijos ministrų pirmininkų neformalus susitikimas, kuriame buvo pasirašytos bendros išvados.
2011 m. gruodžio 1-2 d. Vihuloje (Estija) įvyko Lietuvos, Estijos ir Latvijos prezidentų susitikimas.
2011 m. lapkričio 25 d. Taline 17-ojoje Baltijos Taryboje dalyvavo Lietuvos, Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai.
2011 m. lapkričio 10 d. Taline vyko Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų pirmininkų tarybos susitikimas.
2012 m. rugpjūčio 24-26 d. Druskininkuose įvyko Lietuvos, Estijos ir Latvijos ministrų pirmininkų neformalus susitikimas.
2012 m. lapkričio 28 d. Raudondvario pilyje įvyko Lietuvos, Estijos ir Latvijos Prezidentų susitikimas.  

Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Ministrų Tarybai 2012 metais prioritetai

Pagrindiniai pirmininkavimo prioritetai:

• Baltijos energijos rinkos plėtra ir integravimas į ES energetikos sistemas, įgyvendinant strateginius energetikos projektus.
• Bendradarbiavimas įgyvendinant tarptautinius investicinius projektus „Rail Baltica” ir „Via Baltica.”
• Baltijos ir Baltijos-Šiaurės šalių gynybinio bendradarbiavimo stiprinimas.
• Žiniomis grįstos ekonomikos plėtra.

Prioritetai pagal veiklos sritis:

Aplinkos apsauga:

1. Klimato kaitos politikos įgyvendinimas.
2. ES reikalavimų atliekų tvarkymo srityje įgyvendinimas, ypatingą dėmesį skiriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui.
3. Trišalio bendradarbiavimo Baltijos jūros aplinkos apsaugos srityje stiprinimas.

Energetika:

Baltijos energijos rinkos plėtra ir integravimas į ES energetikos sistemas, įgyvendinant strateginius energetikos projektus.

Gynyba:

1. Baltijos ir Baltijos-Šiaurės šalių gynybinio bendradarbiavimo stiprinimas.
2. Narystės NATO prioritetai:
2.1. paramos ilgalaikei NATO oro erdvės kontrolės (oro policijos) misijai užtikrinimas;
2.2. NATO vaidmens ir matomumo Baltijos regione užtikrinimas (pvz., NATO pratybų organizavimas);
2.3. energetinio saugumo klausimo įtvirtinimas NATO darbotvarkėje.
3. Narystės ES prioritetai:
3.1. bendrų prioritetų identifikavimas rengiantis Lietuvai pirmininkauti ES (bendradarbiavimo su Rytų partneriais stiprinimas, energetinio saugumo irkt. klausimai).

Susisiekimas ir ryšiai:

1. Bendradarbiavimas įgyvendinant tarptautinius investicinius projektus „Rail Baltica” ir „Via Baltica.”
2. Bendradarbiavimas eismo saugumo gerinimo srityje.
3. Informacinės visuomenės plėtros iniciatyvos.

Vidaus reikalai:

1. Kova su nelegalia migracija.
2. Baltijos šalių pasirengimas 2013 m. vyksiantiems Šengeno teisyno taikymo vertinimams.
3. Bendrų regioninių interesų, kurie 2013 m. Lietuvai pirmininkaujant ES galėtų būti iškelti ES lygiu, apibrėžimas.

Ekonomika:

Žiniomis grįstos ekonomikos plėtra.

                                                                               Baltijos jūros šalių skyrius