Gerbiami diplomatinių atstovybių vadovai, kolegos, svečiai,

Tradiciškai kiekvienais metais LR diplomatinių atstovybių vadovų metinio susitikimo programoje vieną dieną skiriame ekonominės diplomatijos prioritetams aptarti. Kaip žinote, užsienio reikalų ministerija koordinuoja visas užsienio prekybos politikos sritis – eksporto rinkų diversifikavimą, investuotojų paieškas, Lietuvos verslo interesų gynimą užsienyje. Todėl natūralu, kad ekonominė diplomatija - viena pagrindinių Lietuvos užsienio politikos krypčių. Tai ne tik įrankis mūsų įmonių konkurencingumui didinti, bet ir priemonė, daranti pozityvią įtaką šalies ekonomikai. Tikiu, kad mūsų visų pastangos ir aktyvi veikla ekonominės diplomatijos srityje prisidėjo prie šalies ūkio atsigavimo – augančio eksporto, didėjančių tiesioginių užsienio investicijų ir turistų srautų į Lietuvą. Per pirmąjį 2011 metų ketvirtį tiesioginės užsienio investicijos padidėjo 3,4 procento, šalies eksportas išaugo 49 procentais, Lietuvoje apsilankė beveik 40 procentų daugiau turistų, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Šiandien pabandysiu apžvelgti, ką nuveikėme per metus:

• formuojant Lietuvos užsienio prekybos politiką
• pritraukiant užsienio investicijas
• skatinant eksportą
• skatinant įvažiuojamąjį turizmą
• ginant teisėtus Lietuvos verslo interesus užsienyje.

Taip pat  kokius tikslus keliame ateičiai vykdydami ekonominės diplomatijos uždavinius dvišalėje ir daugiašalėje plotmėje.

Lygiai prieš metus vykusiame diplomatinių atstovybių vadovų susitikime formuluojant užduotis, prioritetą teikėme užsienio investicijų pritraukimui. Apibendrindamas šios, taip vadinamos „investuotojų medžioklės” rezultatus, noriu pažymėti, jog kvietimai investuoti Lietuvoje ir informacija apie Lietuvos investicinę aplinką per 2010 metus pasiekė beveik 200 užsienio kompanijų. Su 135 iš jų, tarpininkaujant LR diplomatinėms atstovybėms, suorganizuoti susitikimai. Šių susitikimų rezultatas – šiandien vykstantis aktyvus dialogas dėl konkrečių investicinių projektų su 19 kompanijų, dar su septyniomis įmonėmis tokios derybos šiandien yra pradinėje stadijoje. Suprantama, kad nuo užmegzto kontakto iki konkrečios investicijos kartais reikia ne vienerių metų. Tačiau pirmasis kontaktas yra svarbus tuo, kad nuo jo prasideda investicinis projektas, duosiantis rezultatus ateityje. Juolab, kad pavyzdžių turime: Western Union įsteigtas paslaugų centras, Huawei sprendimas kartu su Vilniaus universitetu ir Omnitel atidaryti mokslinę laboratoriją. Tai projektai, pradžią gavę mūsų diplomatų pastangomis.  

Noriu pasidžiaugti, kad ypač aktyvios savarankiškai inicijuojant susitikimus su kompanijomis buvo mūsų ambasados Nyderlanduose, JAV, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, Kinijoje, Ispanijoje bei Italijoje. 

Stiprinant pozicijas esamose ir skverbiantis į naujas, dar neatrastas, eksporto rinkas,  per praėjusius metus LR diplomatinės atstovybės surengė 130 įvairių verslo ryšių plėtrai skirtų renginių, aktyviai prisidėjo organizuojant verslo misijas, ieškant partnerių Lietuvos įmonėms. Praeitų metų susitikime kėlėme tikslą orientuotis į specializuotas, tam tikrą sektorių pristatančias verslo misijas. Noriu pažymėti, jog šį tikslą sėkmingai įgyvendiname. Metų bėgyje organizuota lazerių sektoriaus verslo misija į Japoniją ir turizmo verslo misija į Kiniją jau duoda konkrečius rezultatus. Iš verslo misijos į Azerbaidžaną Lietuvos informacinių technologijų įmonės taip pat grįžo su konkrečiais kontraktais.     

Pripažindami turizmo sektoriaus vaidmenį šalies ekonomikai, dvišaliuose ekonominiuose santykiuose vis daugiau dėmesio skiriame turizmo ryšių plėtrai. Neatsitiktinai šios dienos darbotvarkėje didelė dalis skirta diskusijoms įvažiuojamojo turizmo skatinimo tema. Ambasados taip pat gana aktyviai įsijungia į užsienio turistų pritraukimą į Lietuvą. Metų bėgyje LR diplomatinės atstovybės surengė 30 įvairių turizmo ryšių skatinimui skirtų renginių, prisidėjo organizuojant Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse turizmo parodose. Turizmo sektoriaus atstovus kviečiu išsakyti pastabas ir teikti pasiūlymus diplomatinėms atstovybėms, kaip galėtume dar efektyviau bendradarbiauti didinant turistų srautus į Lietuvą.

Būdami aktyvūs prekybos politikos srityje, giname teisėtus Lietuvos gamintojų interesus ES derybose su trečiosiomis šalimis. Štai, pavyzdžiui, nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojęs Laisvosios prekybos susitarimas su P.Korėja, Lietuvos eksportuotojams leis sutaupyti virš 1 mln. litų. Taip pat padedame mūsų įmonėms pasinaudoti ES instrumentais, leidžiančiais sutaupyti papildomų metinių pajamų. Iki 9 mln. litų per metus mūsų gamintojai sutaupo pasinaudodami ES muitų suspendavimo procedūromis. ES rinkos apsaugos priemonės leidžia pastariesiems užsitikrinti dar apie 120 mln. litų papildomų metinių pajamų. 

Noriu pažymėti, jog efektyviai veikėme spręsdami Lietuvos šaldymo įrangos ir naftos produktų gamintojams aktualius klausimus Ukrainoje. Šiandien galime pasidžiaugti Lietuvai palankiais sprendimais, leisiančiais mūsų įmonėms išlikti konkurencingomis Ukrainos rinkoje.

Taip pat noriu pridurti, jog nusistovėjusi konstruktyvi ir kolegiška bendradarbiavimo praktika su eksporto, investicijų ir turizmo plėtros klausimus kuruojančiomis institucijomis - Ūkio ministerija, Turizmo departamentu, viešosiomis įstaigomis „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ – leidžia kartu bendromis jėgomis siekti geresnių rezultatų. Palaikome glaudžius ryšius su asocijuotomis verslo struktūromis ir atskiromis įmonėmis. Todėl kviečiu visus, vadovaujantis principu, jog atstovaujame ne savo institucijai, o Lietuvos ekonominiams interesams, ir toliau tęsti šį konstruktyvų, abipuse partneryste paremtą dialogą.   

Apžvelgus praeitų metų rezultatus, drįsčiau teigti, jog jie nuteikia optimistiškai ir leidžia manyti, jog einame teisinga kryptimi. Todėl labai svarbu išlaikyti įgautą pagreitį ir išsikelti tikslus bei uždavinius ateičiai. 

Birželio mėnesį vykusio ekonomikos srityje dirbančių diplomatų ir komercijos atašė susitikimo metu visos dalyvavusios institucijos ir verslo asociacijos – ūkio ministerijos, turizmo departamento, „Verslios Lietuvos“, „Investuok Lietuvoje“ atstovai, pramoninkų konfederacijos, verslo konfederacijos ir smulkiojo verslo atstovai – pateikė pasiūlymus Lietuvos diplomatinėms atstovybėms, kaip galėtume dar geriau atstovauti Lietuvos verslui užsienyje. Kviečiu atstovybes atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir įgyvendinti iškeltas užduotis. Na, o aš savo ruožtu norėčiau akcentuoti keletą ekonominės diplomatijos krypčių ateičiai.

Pradėsiu nuo tiesioginių užsienio investicijų:

·  Nors išsiųstų kvietimų investuoti Lietuvoje pikas buvo šių metų pirmame ketvirtyje, būtina ir toliau išlaikyti potencialių investuotojų paieškos dinamiką. Diplomatinės atstovybės turi rodyti daugiau iniciatyvos ieškant naujų potencialių investuotojų ir savarankiškai inicijuojant susitikimus su jais.  

·  Investiciniai projektai, inicijuoti diplomatinių atstovybių, turi sudaryti bent trečdalį per einamuosius metus įgyvendinamų tokių projektų. Pavyzdžiui, 2011 metais viešoji įstaiga “Investuok Lietuvoje“ įgyvendina 19 investicinių projektų, iš kurių tik vienas inicijuotas diplomatinių atstovybių pagalba.  

Atsižvelgiant į mūsų eksportuojančios pramonės potencialą ir siekiant didinti eksportą

  svarbu:

·  Sistemingai nukreipti pastangas į Baltijos šalis ir Skandinaviją;

·  Išlaikyti ir stiprinti pozicijas didžiosiose ES šalyse, toliau aktyviai dirbti tradicine Rytų kryptimi;

·  Diplomatines atstovybes raginu teikti pasiūlymus, kokios lietuviškos prekės ir paslaugos galėtų rasti paklausą rezidavimo šalies rinkoje, kokį sektorių atstovaujančias specializuotas Lietuvos verslo misijas būtų tikslinga organizuoti Jūsų rezidavimo šalyse.

Birželio mėnesį vykusio ekonomikos srityje dirbančių diplomatų ir komercijos atašė susitikimo metu iškėliau ambicingą tikslą skatinant turizmo ryšių plėtrą:

·  per artimiausius 5 metus turizmo sektoriaus sukuriamą BVP dalį padidinti iki 10 procentų.

·  Pernai Lietuvoje apsilankė 1,5 milijono turistų, šiemet Ūkio ministerija iškėlė uždavinį šį skaičių padidinti iki 2 milijonų. 2012 metams išsikelkime tikslą pritraukti 3 milijonus. Tokia užsienio turistų srautų dinamika leistų kelerių metų laikotarpyje priartinti turizmo sektoriaus sukuriamą BVP dalį prie 10 procentų.

·  Diplomatinės atstovybės turi teikti pasiūlymus Turizmo departamentui,  turizmo verslo atstovams dėl turizmo ryšių plėtrai skirtų renginių ir bendromis pastangomis siekti šių ambicingų tikslų įgyvendinimo. 

·  Noriu atkreipti dėmesį į susiklosčiusius puikius Lietuvos konsulinės tarnybos ir turizmo struktūrų santykius. Pusiau juokais galiu pasakyti, kad greitai išduosime tiek vizų, kad ims stigti traukinių vagonų ir lėktuvų skrydžių į Lietuvą atvykstantiems turistams. Efektyvios konsulinės tarnybos nauda dviguba – taip ne tik tampame patrauklesne turizmo vieta, bet ir tiesiogiai uždirbame pinigus valstybės biudžetui (apie 42 mln. litų per metus, šiems metams skirta – 25 mln. lt).   

Prekybos politikos srityje taip pat keliu ambicingus tikslus:

·  Baigti derybas dėl išsamaus laisvosios prekybos susitarimo su Ukraina, pradėti su Moldova ir Gruzija, siekti konkrečių rezultatų kreipiant ES prekybos politiką Rytų kryptimi.

·  Toliau atverti rinkas Lietuvos eksportui ir išlaikyti apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos lygį. 

Didinant šalies konkurencingumą, daugelyje ekonominės politikos sričių galime remtis užsienio valstybių geros praktikos pavyzdžiais:

·  Diplomatinės atstovybės turi nuolatos sekti ir teikti informaciją apie naujausias rezidavimo šalių Vyriausybių iniciatyvas, skirtas konkurencingumui didinti, ypač  inovacijų ir aukštųjų technologijų sektoriams plėtoti.

Man džiugu paminėti, jog aktyvi mūsų visų veikla investicijų pritraukimo srityje nelieka nepastebėta, pasisemti gerosios praktikos iš Lietuvos diplomatų pasisemti šiemet buvo atvykę Estijos diplomatai. Šaunu, kad mūsų kaimynai turi ko iš mūsų pasimokyti. Kita vertus, tai puiki pamoka mums patiems. Lietuvos diplomatinės atstovybės turi būti aktyvios “medžiojant” ne tik užsienio investuotojus, bet ir užsienio valstybių geros praktikos pavyzdžius, kuriuos galėtume pritaikyti kuriant modernią mūsų šalies ekonomiką.    

Kaip vieną tokių, užsienio valstybės praktika besiremiančių iniciatyvų, norėčiau paminėti kitais metais Vilniuje organizuojamą tarptautinį biomedicinos ir gyvybės mokslų forumą “Life Sciences Baltic 2012”. Plačiau apie šio renginio idėją ir formatą papasakos viešosios įstaigos “Versli Lietuva” atstovai. Savo ruožtu, noriu akcentuoti, jog tai pirmasis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje, todėl labai svarbu jam tinkamai pasirengti. Į minėtą forumą bus kviečiami mokslininkai, ekspertai ir verslo atstovai iš užsienio, todėl jūsų tarpininkavimas ir pagalba bus labai reikalinga. Iš anksto raginu visas LR diplomatines atstovybes būti aktyviais organizatorių partneriais ir tokiu būdu prisidėti prie renginio sėkmės.  

Dar viena nauja unikali iniciatyva, skatinant paslaugų eksportą – Lietuvos jungtinio universiteto įsteigimas užsienyje. Tokio universiteto įkūrimas padėtų pritraukti užsienio studentų bei didintų Lietuvos aukštojo mokslo patrauklumą užsienio šalyse. Susidomėjimą šiuo projektu jau išreiškė 13 Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurios liepos 12 d. pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo steigiant Lietuvos jungtinį universitetą užsienyje.

Taigi darbų tikrai yra. O baigiant, noriu dar kartą akcentuoti, jog šalies ekonominių interesų atstovavimas yra prioritetinė užsienio politikos sritis ir pakviesti visus rodyti iniciatyvą įgyvendinant jai keliamus uždavinius. Na, o šiandien linkiu gerų ir rezultatyvių diskusijų.