|
Gerbiami kolegos,
Šiemet sukanka 25-osios arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju (Garbinguoju Dievo Tarnu) metinės. Prisiminkime, kad Jurgis Matulaitis yra vienintelis XX amžiaus Lietuvos palaimintasis. Šis jubiliejus – puiki proga visiems mums prisiminti ir naujai pažinti šią neeilinę asmenybę.
Į šį renginį ypač kviečiau jaunuosius ministerijos darbuotojus ir diplomatus, kuriems, manau, verta susipažinti su J. Matulaičio asmenybe, jo palikimu. Kita vertus, mes visi apie jį žinome per mažai.
Galima daug kalbėti apie J. Matulaitį kaip kunigą, vyskupą, arkivyskupą, nuolankų Dievo tarną, popiežiaus Jono Pauliaus II vaizdžiai pavadintą „žmogumi pagal Dievo širdį“. Galima gilintis į jo aktyvią mokslinę veiklą ir įtaką sociologijos, teologijos ir kitų mokslų raidai.
Tačiau norėčiau akcentuoti tas arkivyskupo Jurgio Matulaičio veiklas ir bruožus, kurie yra arčiausiai mūsų, tai yra diplomatinės tarnybos. Jurgį Matulaitį galime drąsiai vadinti vienu ryškiausių to meto diplomatų, aktyviai dirbusių tarptautiniu mastu. Su 1926 m. Užsienio reiklų ministerijos išduotu diplomatiniu pasu ir popiežiaus Pijaus XI paskyrimu būti Lietuvos apaštališkuoju vizitatoriumi jis veikė kaip santarvės ambasadorius - prisidėjo prie Lietuvos santykių su Šventuoju Sostu gerinimo, bažnytinės Lietuvos provincijos steigimo ir konkordato rengimo.
Visose savo veiklose Jurgis Matulaitis buvo ištikimas nuostatai „Blogį nugalėk gėriu“, o tai įpareigojo jį visada ieškoti ir siekti santarvės, konsensuso, tautų, religijų ir socialinės lygybės. Būdamas Vilniaus vyskupu (1918-1925 m.), Jurgis Matulaitis gydė istorines ir politines lietuvių bei lenkų santykių žaizdas, gynė gudų ir žydų interesus. Jurgis Matulaitis buvo to meto Vilniaus krašto tautų taikytojas, vienytojas. Jis yra gerbiamas bei vertinamas ir lenkų, ir žydų tautų. Ar mes, lietuviai, pakankamai žinome apie J. Matulaitį ir ar pakankamai vertiname jo reikšmingus nuveiktus darbus, iš kurių galima mokytis ir šiandien?
Nūnai politinė situacija mūsų valstybėje kitokia nei J. Matulaičio vyskupavimo laikotarpiu, tačiau jo skiepytos vertybės ir siekiai kaip niekad svarbūs ir aktualūs, o jo asmenybės bruožai – pavyzdys mums visiems.
Mums didelė garbė, kad šiandien pas mus atvyko šios garbios viešnios. Esu nepaprastai dėkingas istorikei, žymiausiai J. Matulaičio gyvenimo ir veiklos tyrinėtojai Genovaitei Gustaitei, kuri mums suteikia unikalią progą sužinoti daugiau apie Jurgio Matulaičio asmenybę ir jo kaip tautų taikytojo ir santarvės mokytojo veiklą. Esame labai dėkingi daktarei Irenai Vaišvilaitei, Bažnyčios istorikei ir būsimai Lietuvos ambasadorei prie Šventojo Sosto už tai, kad inicijavo šį mums visiems vertingą renginį. |