Šiuolaikiniame pasaulyje pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo klausimai nebėra suverenių šalių vidaus reikalas, jie tapo vienu pagrindinių tarptautinių santykių klausimų. Lietuva kartu su savo europinio ir transatlantinio bendradarbiavimo partneriais laikosi principo, kad universalių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas stiprina taiką, saugumą, demokratiją ir gerovę, užkerta kelią agresijai, humanitarinėms krizėms, korupcijai ir nusikalstamumui. Dalyvaudama ES bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinime Lietuva remia pastangas, kad kiekvienas žmogus bet kurioje valstybėje galėtų naudotis Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintomis teisėmis ir laisvėmis.

Lietuva remia tarptautinių ir regioninių organizacijų veiklą, siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams. Lietuva dalyvauja kuriant tarptautinės žmogaus teisių teisės normas (konvencijas) ir užtikrinant jų įgyvendinimo stebėjimą, skatinant tarptautinį bendradarbiavimą žmogaus teisių apsaugos klausimais, greitai reaguojant į kylančias krizes. Lietuva remia iniciatyvas stiprinti daugiašalius žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus ir didinti jų veiklos efektyvumą. Lietuva konstruktyviai bendradarbiauja su tarptautinėmis žmogaus teisių institucijomis, teikdama informaciją apie savo pasiekimus ir atvirai diskutuodama apie iškylančias problemas.

Lietuva savo pavyzdžiu liudija demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių įtvirtinimo pranašumus. Lietuvos įsipareigojimus žmogaus teisių srityje pagal savo kompetenciją įgyvendina visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos savo kasdieniniame darbe. Demokratinė valstybės sąranga, nepriklausoma teismų sistema, Seimo kontrolierių ir kitos nepriklausomos kontrolės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir laisva žiniasklaida sudaro sąlygas efektyviai ginti ir įtvirtinti žmogaus teises ir laisves Lietuvoje.

Užsienio reikalų ministerija formuluoja ir vykdo Lietuvos Vyriausybės užsienio politiką žmogaus teisių klausimais. Taip pat Ministerija koordinuoja bendradarbiavimą su tarptautiniais žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmais – organizuoja reikalingos informacijos rinkimą ir pateikimą atitinkamoms institucijoms, dalyvauja konstruktyviame dialoge apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.

Europos Sąjunga (ES)

2004 m. tapusi Europos Sąjungos (ES) nare Lietuva dalyvauja formuojant ES bendrą užsienio ir saugumo politiką, kurios labai svarbi sudėtinė dalis yra žmogaus teisių politika. Bendros ES pozicijos žmogaus teisių klausimais išreiškiamos dvišaliuose santykiuose ir daugiašaliuose forumuose – JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete, Žmogaus Teisių Taryboje, ESBO ir Europos Taryboje. Europos Komisija ir ES šalys narės teikia finansinę paramą JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklai, finansuoja daugybę nacionalinių, regioninių ir pasaulinių projektų žmogaus teisių ir demokratijos srityje trečiosiose šalyse.

ES patvirtino savo veiklos gaires šiose prioritetinėse srityse: 1) visuotinis mirties bausmės uždraudimas; 2) kova prieš kankinimus ir kitokį nežmonišką, žeminantį elgesį ir bausmes; 3) dialogai žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis, 4) vaikų padėtis ginkluotų konfliktų metu; 5) parama žmogaus teisių gynėjams visame pasaulyje, 6) vaiko teisių apsauga.

2007 m. kovo 1 d. pradėjo veikti Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro (EUMC) pagrindu įkurta ES Pagrindinių teisių agentūra. Pagrindiniai agentūros uždaviniai: 1) rinkti, analizuoti ir platinti informaciją ir duomenis apie Pagrindinių Teisių Chartijoje numatytų teisių užtikrinimą ES institucijų veikloje ir šalims narėms įgyvendinant bendrijų teisę; 2) teikti rekomendacijas, išvadas ir nuomonę, rengti metinį pranešimą apie pagrindinių teisių padėtį ES, specialų dėmesį skiriant rasizmo ir ksenofobijos problemoms; 3) bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis; 4) informuoti visuomenę.

Lietuva remia aukščiausių žmogaus teisių ir laisvių standartų taikymą ES teisėje, institucijų veikloje ir išorinių santykių politikoje.
 

Jungtinės Tautos (JT)

Nuo pat Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1948 m. žmogaus teisių apsauga yra svarbi Jungtinių Tautų veiklos sritis. Ši organizacija yra  pasaulinis forumas, kuriame aptariamos pagrindinės žmogaus teisių problemos. Priimtos tarptautinės konvencijos ir įsteigtos institucijos sukūrė tarptautinę žmogaus teisių normų sistemą ir specialius instrumentus, kuriais siekiama užtikrinti žmogaus teises visose valstybėse narėse.

Svarbiausios Jungtinių Tautų žmogaus teisių apsaugos institucijos yra Žmogaus teisių taryba kuri pakeitė 1946-2006 m. veikusią Žmogaus teisių komisiją, ir tarptautinėmis sutartimis įkurtos institucijos, prižiūrinčios šių sutarčių įgyvendinimą. Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras yra pagrindinis Jungtinių Tautų pareigūnas žmogaus teisių srityje. Žmogaus teisių klausimai taip pat yra svarstomi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos trečiajame komitete. Kitų JT agentūrų (pvz. Tarptautinės darbo organizacijos) veikla taip pat gali būti susijusi su žmogaus teisių apsauga, ir jos derina savo veiklą su pagrindinėmis šios srities institucijomis.

Lietuva yra suinteresuota stiprinti Jungtines Tautas kaip kolektyvinio saugumo ir tarptautinės teisės centrą, gebantį lanksčiai reaguoti į besikeičiančias šiuolaikinio pasaulio grėsmes. Todėl Lietuva remia pastangas, kad visos JT žmogaus teisių institucijų, tarp jų ir Žmogaus teisių tarybos, galimybės šioje srityje ir toliau būtų stiprinamos. Tikimės, kad šios tarybos veikla bus efektyvi, o naujai sukurtos procedūros, įskaitant ir visuotinio periodinio vertinimo procedūra, veiks sklandžiai. Lietuvos įsipareigojimų žmogaus teisių srityje vertinimas pagal šią procedūrą numatomas 2011 m.

Lietuva yra atvira bendradarbiavimui su Jungtinių Tautų žmogaus teisių specialiosiomis procedūromis – specialiaisiais pranešėjais, specialiaisiais atstovais, nepriklausomais ekspertais ir darbo grupėmis. 2001 m. Lietuva yra pateikusi nuolatinį kvietimą visoms šioms procedūroms žmogaus teisių padėčiai Lietuvoje vertinti. Pirmą kartą šiuo kvietimu pasinaudojo ir su žmogaus teisių padėtimi Lietuvoje susipažino JT specialusis pranešėjas šiuolaikinių rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais Doudou Diène, Lietuvoje lankęsis 2007 m. rugsėjo 16 – 19 d. Šio pranešėjo ataskaita apie Lietuvą buvo pristatyta  Žmogaus teisių tarybos septintojoje sesijoje 2008 m. kovo 19 d.

Užsienio reikalų ministerija koordinuoja Lietuvos Respublikos pranešimų rengimą apie JT žmogaus teisių konvencijų nuostatų įgyvendinimą. Lietuva yra prisijungusi prie šių pagrindinių konvencijų:  Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, Konvencijos dėl visų diskriminacijos formų panaikinimo moterims, Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį, Konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir Vaiko teisių konvencijos.

Ne tik Lietuvos valstybės pozicijos, bet ir lietuviai ekspertai tampa vis labiau matomi Jungtinėse Tautose. 2007 m. JT Vaiko teisių komiteto nariu ketveriems metams išrinktas Lietuvos atstovas psichiatras Dr. Dainius Pūras.

Pranešimai pagal JT konvencijas

Žmogaus teisių apsauga yra vienas pagrindinių Europos Tarybos tikslų. Europos Taryba kuria ir tobulina europinius žmogaus teisių apsaugos standartus, taip pat analizuoja grėsmes žmogaus teisėms ir ieško būdų kaip jų išvengti arba užkirsti joms kelią.

Visos Europos Tarybos narės yra prisijungusios prie Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir prisiėmę aukštus įsipareigojimus savo piliečių atžvilgiu. Kiekvienas ET šalių narių pilietis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir jos protokoluose numatytas savo teises gali ginti  Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre. Taip pat reikšmingos yra Europos socialinė chartija, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. 1993 m. įsteigta  Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) reguliariai vykdo šalių narių padėties įvertinimą dėl problemų, susijusių su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu ir iš to plaukiančia netolerancija.

Europos Taryboje išvystytos veiksmingos konvencijų įgyvendinimo priežiūros procedūros. Be to, 1999 m. buvo įkurta ET Žmogaus teisių komisaro pareigybė, siekiant efektyviau skleisti informaciją apie žmogaus teises ir rūpintis, kad valstybės narės laikytųsi Europos Tarybos dokumentuose numatytų įsipareigojimų. Komisaras lankėsi Lietuvoje 2003 m. ir pateikė savo pranešimą ir rekomendacijas dėl padėties Lietuvoje. 2006 m. pradėta Komisaro rekomendacijų įgyvendinimo peržiūra.

Lietuva siekia, kad Europos Tarybos mechanizmai būtų efektyviai panaudojami ir taip būtų užtikrinta žmogaus teisių apsauga. Šie mechanizmai jau įrodė savo didelį potencialą ir Lietuva suinteresuota jų sklaida į Rytų Europos šalis, taip prisidedant prie demokratijos, gerovės, saugumo ir stabilumo erdvės plitimo.

Pranešimai pagal ET konvencijas

Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) trečiasis pranešimas apie Lietuvą

ET Žmogaus teisių komisaro pranešimas ir rekomendacijos dėl padėties Lietuvoje