Neseniai paaiškėjo, kad 73 proc. šalies gyventojų nieko nežino apie naująjį Europos Sąjungos (ES) dokumentą – Lisabonos sutartį, o 46 proc. apklaustųjų apie dokumentą, kuris turėtų įsigalioti 2009 metų sausio 1 dieną, norėtų sužinoti daugiau.

Provokavo seminaro dalyvius

Atsižvelgdama į gyventojų nuomonę, Užsienio reikalų ministerija kartu su Europos informacijos centrais šalies regionuose nusprendė surengti devynis seminarus. Vakar vienas įvyko Alytaus rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Visuomenės veikėjas filosofas Vytautas Ališauskas ir Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento Politinio ir institucinio bendradarbiavimo skyriaus atašė Kristina Baleišytė seminaro dalyviams pasakojo apie ES Lisabonos sutartį, dar vadinamą Reformų sutartimi, pateikė klausimų ir dalijo prizus. Sutartį ES valstybių  vadovai pasirašė 2007 metų  gruodžio 13 dieną.

„Skaudu sakyti,  bet Lietuvoje gyvenimas pagerėjo”, – seminaro dalyvius  provokavo filosofas. Auditorija pasipiktinusi suošė, kad tai netiesa: „Atlyginimai maži, kainos nuolat kyla.”

Svečiai iš Vilniaus pasakojo, jog ir kitose ES šalyse darbo užmokestis ne per didžiausias, aukštos būsto nuomos, paprasčiausių paslaugų – kirpimo, drabužių valymo – ir kitos kainos.

K.Baleišytė, prisiminusi studijas užsienyje, kalbėjo ir apie dideles vadovėlių, kitų  mokymo priemonių, medicinos paslaugų kainas. Alytiškiai nenusileido: Žinome mes tuos uždarbius ir tas kainas, vaikai ir giminės užsieniuose uždarbiauja.”

V.Ališauskas priminė šalies statusą tuometėje TSRS ir sakė, kad šiandien Lietuva yra galingiausios pasaulio bendrijos narė.

V.Ališausko teigimu, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai po kelerių metų bus įvesta nauja kvalifikuotos balsų daugumos skaičiavimo tvarka, pagrįsta dvejopos daugumos principu, – sprendimas bus priimtas jeigu jam pritars ne mažiau kaip 55 proc. valstybių, atstovaujančių 65 proc. ES gyventojų. „Taigi Lietuvos vaidmuo gerokai sustiprėja. Paprastai tariant, Europos  Sąjungos sprendimams priimti reikės 14-os valstybių iš 27-ių balsų”, – aiškino filosofas. Kad sprendimas būtų blokuotas, jam turės prieštarauti mažiausiai 45 proc. šalių narių.

K.Baleišytės teigimu, Lisabonos sutartyje visiškai atsispindi Lietuvos siūlymai dėl energetikos politikos: įtvirtinta nuostata siekti sujungti energetikos tinklus (elektros tiltai iš Lietuvos į Lenkiją ir Švediją), nustatoma, kad, esant tam tikrų produktų, ypač energetikos, tiekimo sutrikimų, ES narės veikia solidariai. „Atkreipkite dėmesį, Rusijai sumažinus dujų tiekimą  Ukrainai, ši nesako, kad tieks mažiau dujų Vokietijai, Austrijai, Čekijai, jau sako Europos Sąjungos valstybėms”, – kalbėjo V.Ališauskas.

Lisabonos, arba Reformų, sutartis numato įtvirtinti Europos „prezidento” – nuolatinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir „užsienio reikalų ministro” ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigybes. Šis ES vardu megs ir palaikys santykius su pasaulio valstybėmis.

Palyginti su žlugusia konstitucine sutartimi, Lisabonos sutartyje nebeliko nuostatų dėl simbolių – himno, vėliavos, šūkio, Europos dienos.

Be kita ko, sutartyje įtvirtinta galimybė šalims narėms išstoti iš ES ir apibrėžtas pats išstojimo mechanizmas.

Seimas Lisabonos sutartį ketina pradėti svarstyti kitą savaitę prasidedančioje pavasario sesijoje ir ratifikuoti gegužę.

Alytiškiams apie Lisabonos sutartį pasakojo (iš kairės) Alytaus Europos informacijos centro vadovė Sigita Krivickienė,  visuomenės veikėjas filosofas Vytautas Ališauskas ir Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento Politinio ir institucinio bendradarbiavimo skyriaus atašė Kristina Baleišytė.

Gediminas Vaitekūnas