Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Europos Sąjungos valstybių narių visuomenės kviečiamos prisidėti prie ilgalaikių ES Rytų partnerystės politikos tikslų formavimo

Sukurta 2019.07.29 / Atnaujinta 2019.07.29 08:31

Siekiant suformuoti naują strateginę Rytų partnerystės viziją, Europos išorės veiksmų tarnyba ir Europos Komisija ES narių užsienio reikalų ministrams išplatino laiškus, kviečiančius prisidėti prie dešimtmetį švenčiančios Rytų partnerystės politikos tikslų ateinantiems dešimčiai metų formavimo.

Rytų partnerystė (RP) – tai bendra Europos Sąjungos (ES) politika, formuojanti santykius su šešiomis rytinėmis kaimynėmis: Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Moldova, Sakartvelu ir Ukraina. Ja siekiama demokratijos sklaidos, partnerių visuomenių gerovės augimo, ES standartų perėmimo ir su šiomis sritimis susijusių reformų.

ES valstybės narės, Rytų partnerės, ES institucijos, tarptautiniai finansinės paramos donorai, nevyriausybines organizacijos, akademinė bendruomenė ir piliečiai kviečiami įsitraukti į struktūruotas konsultacijas ir pateikti atsakymus į klausimus apie tai, kaip sustiprinti Rytų partnerių ekonominę gerovę, valdymo kokybę ir saugumą, kaip paskatinti labiau ambicingus partnerius bei kaip išlaikyti mažiau ambicingų partnerių motyvaciją tęsti bendradarbiavimą. Taip pat ieškoma atsakymų į tai, kaip padidinti RP ir ES matomumą partnerių visuomenėse bei kaip turėtų atrodyti ilgalaikiai RP strateginiai tikslai.

Per pirmuosius dešimt RP metų pasirašyti susitarimai prisidėjo prie ekonominės gerovės RP šalyse augimo ir ženkliai išaugusios tarpusavio prekybos. Moldova, Sakartvelas ir Ukraina įgyvendino bevizius režimus savo šalių piliečių kelionėms į ES, o Armėnija ir Azerbaidžanas – supaprastintus vizų režimus.

Užsienio reikalų ministerija kviečia Lietuvos valstybines institucijas, akademikus, nevyriausybinių organizacijų atstovus ir Lietuvos Rytų kaimynystei neabejingus piliečius savo indėlius iki spalio 31 dienos teikti tinklapyje: https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/EaPConsultation2019. Užsienio reikalų ministerija taip pat rengia savo pasiūlymus dėl RP ateities. Norinčius savo idėjomis bei pasiūlymais prisidėti prie nacionalinės pozicijos formavimo, maloniai kviečiame juos teikti el. paštu [email protected].

Susijusios naujienos Visos naujienos »

Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga skelbia konkursą „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos tematika“. Konkurso tikslas – skatinti studentus domėtis ir gilinti kompetenciją Europos Sąjungos (ES) klausimais.

Ministerijos naujienos »

Gegužės 29 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvaus neformalioje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijoje, kurioje pagrindinis dėmesys bus skiriamas Kinijai. Taip pat bus aptariamos COVID-19 pandemijos pasekmės Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, situacija Afganistane.

Daugiašaliai santykiai »
IMG-20200422-WA0002.jpg

Balandžio 22 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius videokonferencijos būdu dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas Ukrainai ir Rytų Partnerystės regionui, bei aptarta padėtis Libijoje.

Europos Sąjunga »

Balandžio 22 dieną ministras Linas Linkevičius dalyvaus Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijoje, kurioje pagrindinis dėmesys bus skirtas Ukrainai ir Rytų Partnerystės regionui.

Daugiašaliai santykiai »

Balandžio 21 dieną ministras Linas Linkevičius dalyvavo Danijos užsienio reikalų ministro Jeppe Kofod surengtoje vaizdo konferencijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

Daugiašaliai santykiai »
49592038837_ab547e00ed_k.jpg

Balandžio 8 dieną užsienio reikalų viceministras Neris Germanas vaizdo konferencijos būdu dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdyje, kuriame dėmesys buvo skirtas pagalbai besivystančioms šalims kovoje su Covid-19 pandemija. Susitikime buvo diskutuojama, kaip būtų galima sušvelninti šalių patiriamus ekonominius ir socialinius sukrėtimus.

Daugiašaliai santykiai »