Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kovo 2 dieną susitiko su kadenciją baigiančiu Kinijos ambasadoriumi Lietuvoje Liu Zengwenu, kuriam padėkojo už pastangas ir svarų indėlį plėtojant dvišalius Lietuvos ir Kinijos ryšius.

Smerkiame žymaus Rusijos politiko ir vieno opozicijos ‎lyderių Boriso Nemcovo žmogžudystę. Šis brutalus ir, kaip rodo pirminiai duomenys, iš anksto suplanuotas nusikaltimas turi būti nedelsiant ištirtas, o kaltieji patraukti atsakomybėn. Mūsų atmintyje visuomet liks B. Nemcovo, didelio Lietuvos draugo, nuoširdaus Rusijos patrioto, aktyvi veikla‎ kovojant už demokratinę Rusiją, jos piliečių teises ir laisves. Šią sunkią valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą B.Nemcovo šeimai, artimiesiems ir Rusijos žmonėms.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vizitą JAV užbaigė vasario 26 dienos susitikimu su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Johnu Boehneriu. Pokalbio metu aptarta JAV lyderystės svarba stiprinant NATO pajėgumus rytiniame Aljanso pasienyje.

Vilniuje viešintis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Globalių ryšių direktorius Marcosas Bonturi susitikime su ministerijų ir kitų nacionalinių institucijų ekspertais, vykusiame Užsienio reikalų ministerijoje vasario 26 dieną, aptarė Lietuvos ir EBPO 2014–2015 metų veiksmų plano įgyvendinimo pažangą ir atsakė į institucijų atstovų klausimus apie tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija griežtai smerkia Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnės Nadijos Savčenko ir kitų Ukrainos piliečių neteisėtą sulaikymą ir kalinimą Rusijos Federacijoje.

Vilniuje vasario 26 dieną įvyko Lietuvos ir Turkijos politinės konsultacijos, kurioms vadovavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas ir Turkijos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus pavaduotojas Muratas Salimas Esenli. Susitikime aptarti aktualūs dvišalio bendradarbiavimo, saugumo, Europos ir tarptautinės politikos klausimai.

Lietuvos Respublika tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą.

Rusijos Federacijos karinė agresija, pradėta prieš metus Ukrainos Krymo autonominėje respublikoje, o šiuo metu tebesitęsianti Rytų Ukrainoje, grubiai pažeidžia tarptautinės teisės normas: JT Chartiją, Helsinkio baigiamojo akto nuostatas, 1994 metų Budapešto memorandumą bei kitus tarptautinius susitarimus, taip pat Rusijos ir Ukrainos dvišales sutartis. Tokie tikslingi kariniai veiksmai ne tik pamina dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo užtikrinimo, bet ir kelia grėsmę saugumui bei stabilumui visoje Europoje.