Apie strategiją

Sukurta 2016.05.26 / Atnaujinta 2021.03.01 15:08

Europos Sąjungos  makroregioninė strategija yra politikos programa, padedanti tame pačiame regione esančioms valstybėms kartu spręsti problemas arba geriau išnaudoti bendrą potencialą. Taip jos gauna naudos iš glaudesnio bendradarbiavimo, o jų politika gali būti veiksmingesnė nei sprendžiant problemas atskirai. ES makroregioninę strategiją gali remti ES fondai, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų fondus.

Šiuo metu ES įgyvendinamos 4 makroregioninės strategijos: ES Baltijos jūros regiono strategija (nuo 2009 m.), ES Dunojaus regiono strategija (nuo 2010 m.), ES Adrijos ir Jonijos jūrų regionų strategija (nuo 2014 m.) ir ES Alpių regiono strategija (nuo 2015 m.)

ES Baltijos jūros regiono strategija (ES BJRS) buvo pirmoji 2009 m. Europos Komisijos priimta ir Europos Vadovų Tarybos patvirtinta ES makroregioninė strategija. Jos tikslas – stiprinti  ES valstybių, supančių Baltijos jūrą, bendradarbiavimą. Dirbdamos kartu šalys gali įveikti kilusius ir ateityje kilsiančius bendrus iššūkius ir užtikrinti tvarų Baltijos jūros valstybių kaimynių augimą.

Strategiją įgyvendina 8 ES valstybės narės (Estija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija , Suomija, Švedija, Vokietija (Berlynas, Brandenburgas, Hamburgas, Meklenburgas-Pomeranija, Šlėzvigas-Holšteinas),).  Kadangi šalys turi bendrų bruožų ir iššūkių, joms yra būtina suvienyti jėgas ir dirbti kartu.  Įgyvendinant ES BJRS yra  siekiama trijų pagrindinių tikslų:

  1. apsaugoti jūrą: Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. ES BJRS skatina bendradarbiavimą tarp regiono valstybių, siekiant pagerinti Baltijos jūros ekologinę būklę, užtikrinant biologinę įvairovę ir paverčiant Baltijos jūrą švarios laivininkystės modeliu. Švari Baltijos jūra – tai geresnės gyvenimo sąlygos ne tik čia dirbantiems ir gyvenantiems, bet ir naujos galimybės turizmo sričiai, o kartu ir naujų darbo vietų kūrimui.
  2. sujungti regioną: regiono valstybių transporto ir energetikos sritys plėtojosi nepriklausomai viena nuo kitos, ir šiandien jos vis dar nepakankamai integruotos. Tik bendradarbiaudamos regiono valstybės gali pagerinti transporto ir energetikos sistemas bei padidinti regiono konkurencingumą ir gyvenimo kokybę.

    Sujungti regioną – tai ir žmonių, idėjų, žinių suartėjimas. Tai galima pasiekti skatinant mokslininkų ir studentų mainus, didesnio verslo bendradarbiavimo.  

  3. padidinti jo gyventojų gerovę: Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimas – tai augančio ir klestinčio regiono kūrimas. Regiono valstybės sėkmingai plėtoja informacines ir aplinkos apsaugos technologijas, sveikatos mokslų ir medienos industrijas. Tarpusavio bendradarbiavimas ir klasterių kūrimas srityse, kuriose regionas pirmauja, užtikrintų Baltijos jūros regiono tapimu pasauliniu žaidėju.

Strategija taip pat prisideda prie pagrindinių ES politikos tikslų įgyvendinimo ir stiprina regiono integraciją.

Nors ES BJRS yra vidinė ES strategija ir skirta jos narėms, tačiau į Strategijos įgyvendinimą siekiama įtraukti ir Sąjungai nepriklausančias valstybes - kaimynes Baltarusiją, Islandiją, Norvegiją ir Rusiją -  bendro intereso veiksmų ir projektų srityse. Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, kurios nėra ES valstybės narės, yra ypač svarbus vykdant su Baltijos jūros tarša ir transporto infrastruktūros plėtra susijusius regiono projektus.

ES BJRS yra grindžiama trimis ilgalaikiais tikslais, suderintais oficialiame valstybių pareiškime: apsaugoti jūrą, sujungti regioną, padidinti gerovę. Pagrindinis dokumentas, nubrėžiantis ES BJRS įgyvendinimo gaires, yra Veiksmų planas. Jame išdėstyti ES BJRS tikslai, Strategijos įgyvendinimo institucinė struktūra ir atsakomybės, taip pat aprašyta 14 politikos sričių.

ES BJRS veiksmų planas yra  reguliariai atnaujinamas. Paskutinį kartą tai padaryta 2021 m. vasarį. Naujasis Veiksmų planas atspindi strateginę ES darbotvarkę 2019-2024 m. (piliečių ir laisvių apsauga, stiprios ir gyvybingos ekonominės bazės plėtojimas, povekį klimatui neutralizuojančios, žalios, teisingos ir socialinės Europos kūrimas, Europos interesų ir vertybių propagavimas pasaulinėje arenoje), ypatingas dėmesys jame skiriamas žaliajai transformacijai ir lyčių lygybei.

ESBJRS projektai yra įgyvendinami juos finansuojant iš jau egzistuojančių šaltinių. Tam naudojami esami Europos Sąjungos fondai ir programos, pavyzdžiui, Europos Sąjungos struktūrinė parama, taip pat nacionalinės, regioninės, tarptautinių institucijų lėšos ir privatus kapitalas. Taigi ES BJRS  įkūnija palyginti naują makroregioninio bendradarbiavimo koncepciją, t. y. veiksmingesnį egzistuojančių finansinių išteklių koordinavimą ir naudojimą. Be to, tikimasi, kad Strategija padės veiksmingiau išnaudoti ES finansinių priemonių teikiamas galimybes siekiant maksimalios sinergijos.

Siekiant trijų Strategijos tikslų, dirbama keturiolikoje politikos sričių:

  • Maistinės medžiagos
  • Pavojingos medžiagos
  • Bioekonomika
  • Saugi laivyba
  • Jūrinis saugumas
  • Saugumas
  • Transportas
  • Energetika
  • Turizmas
  • Kultūra
  • Inovacijos
  • Sveikata
  • Švietimas
  • Teritorijų planavimas

Visose 14 politinių sričių taip pat integruotas bendradarbiavimas su kaimyninėmis ne ES valstybėmis ir klimato kaita.

Lietuva, įgyvendindama ES BJRS veiksmų planą, kartu su kitomis valstybėmis koordinuoja trijų politinių sričių – transporto, energetikos, bio-ekonomikos- įgyvendinimą. Lietuvai yra patikėta:

  • Transporto srityje Lietuva kartu su Švedija, yra atsakinga už vidaus ir išorės transporto jungčių gerinimo koordinavimą). Šioje srityje ypatingas dėmesys yra teikiamas ES trans-europinių tinklų (TEN-) pagrindinio tinklo plėtrai. Baltijos jūros regione plėtojami trys TEN –T pagrindinio tinklo transporto koridoriai, siekiant ženkliai sumažinti ir galimai likviduoti transporto infrastruktūros kokybės skirtumus. Didelis dėmesys regiono transporto politikoje skiriamas vietinio verslo įkomponavimui į tarptautines vertės kūrimo grandines. Plėtojant bendrą BJR transporto politiką sukuriamos puikios prielaidos keistis informacija apie inovacijas bei bendradarbiauti jas rengiant ir diegiant. Tai ypač svarbu turint partnerius iš Vokietijos ir Švedijos, kurie daugelyje transporto veiklų yra tarp lyderių globaliu mastu.
  • Plėtoti energetinio efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių sritis, siekiant ES strateginių tikslų energetikos sektoriuje (koordinuojama kartu su Latvija). Šiuo metu yra įgyvendinama energetinio efektyvumo platformos įkūrimo iniciatyva, kurios tikslas – paskatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp Baltijos jūros regiono valstybių siekiant ES energetinio efektyvumo tikslų (20% iki 2020 m.) Dėl to, kad energetinio efektyvumo gerinimas yra vienas strateginių Lietuvos energetinio saugumo politikos tikslų, Užsienio reikalų ministerija kartu su partneriais užsibrėžė įkurti tarptautinį konsiliumą, sujungiantį Baltijos jūros regiono valstybių institucijas, suinteresuotas organizacijas ir verslus, kad veikla energetinio efektyvumo srityje būtų iškelta į regioninį lygmenį.
  • Stiprinti tvarų žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę (koordinuojama kartu su Suomija, Švedija ir Šiaurės ministrų taryba). Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra atsakinga už bio-ekonomikos ir kaimo plėtros sąsajas. ŽŪM siekis - stiprinti bendrą kaimo plėtros programų poveikį. Įsteigtas vadovaujančiųjų institucijų Baltijos jūros regiono Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) tinklas, kurio tikslas – stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą įgyvendinant EŽŪFKP  priemones, siekiant suaktyvinti ryšius tarp EŽŪFKP ir ESBJRS. Ilgalaikiai šio tinklo uždaviniai yra keistis gerosiomis praktikomis, suformuluoti rekomendacijas dėl tarptautinio bendradarbiavimo KPP po 2020 m., nustatyti bendrus regiono kaimo plėtros programos tikslus po 2020 m., suderinti požiūrį į kai kurių kaimo plėtros programos priemonių įgyvendinimą. ŽŪM yra šio tinklo koordinatorė.

Naujienlaiškio prenumerata